LRVK | Darius Janutis

Imigrantai iš užsienio Lietuvoje sudaro tik apie 1,76 proc. visuomenės, ir pagal šį rodiklį valstybė priskirtina prie besivystančių šalių. Vis dėlto, siekiant didinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos vystymąsi, šaliai būtina pritraukti daugiau talentų iš užsienio ir gerokai paprastinti migracijos procedūras. Tai pažymėjo stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai tradiciniame, tryliktajame Investuotojų forume su Vyriausybe.

Forumo metu investuotojai kartu su Ministrų kabineto atstovais apžvelgė didžiausią įtaką Lietuvos konkurencingumui darančius veiksnius. Asociacijos atstovai pabrėžė tris svarbiausius pastarojo meto iššūkius, į kuriuos nuolat atkreipia dėmesį Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai. Tai švietimo reforma, viešojo sektoriaus efektyvumas ir kvalifikuotos darbo jėgos stoka bei su ja glaudžiai susijusi migracija.

„Skiriame ypatingą dėmesį iššūkiams, kuriuos kelia demografinė situacija ir darbo rinka. Praėjusiais metais parengėme strategiją, kuri leis įgyvendinti realius pokyčius, orientuotus visų pirma į šeimos gerbūvį, taip pat peržiūrime migracijos funkcijas: jos taps efektyvesnės, bus eliminuoti pertekliniai dalykai.Vienas pagrindinių Vyriausybės tikslų – skatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius grįžti į gimtinę. Jei mums seksis, iki 2030 metų galėtume vėl tapti 3 milijonų šalimi. Akivaizdu ir tai, jog valstybės raidai ir tvariai ekonomikos plėtrai itin svarbus ir talentų iš užsienio pritraukimas. Todėl vertiname aktyvų investuotojų indėlį ieškant geriausių būdų tam skatinti“ – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Investors‘ Forum“ Vyriausybei pateikė visą eilę pasiūlymų, kurie leistų supaprastinti migracijos procedūras ir pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio. Tarp jų – galimybė suteikti leidimus Lietuvoje laikinai gyventi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių piliečiams palengvinta tvarka, kaip tai planuojama Jungtinės Karalystės piliečiams „Brexit“ atveju, jeigu išstojimas įvyktų be sutarties. Investuotojai taip pat siūlo įvertinti galimybę leisti tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams pradėti dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje nuo dokumentų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos.

„Skaičiuojama, kad jei imigracija į Jungtinę Karalystę būtų sustojusi ties tuo lygiu, kokiame ji buvo 1990 metais, šalies ekonomika dabar būtų 9 procentais arba 175 milijardais svarų mažesnė. Vokietijos nuostoliai siektų 155 milijardus eurų. Taigi siekdama tolesnio spartaus augimo, Lietuva negali sau leisti nusigręžti nuo migracijos iššūkio. Būtina pažymėti, kad jam spręsti daugeliu atveju net nebūtinos radikalios reformos – daugelis investuotojų teikiamų pasiūlymų nereikalauja didelių valstybės išteklių, bet jų įgyvendinimas suteiktų apčiuopiamos naudos. Bet didžiausia mūsų problema – visuomenės ir politikų nesuvokimas naudos, kurią duoda visų pirma kvalifikuotos darbo jėgos imigracijos skatinimas“, − pažymi Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Tarp tokių pasiūlymų – raginimas didinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos efektyvumą įdiegiant verslo aptarnavimo standartą, galimybė ICT (perkėlimas įmonės viduje) pagrindu besikreipiančių asmenų aptarnavimą perkelti į Migracijos departamentą, paskirti bent du kvalifikuotus, anglų kalba kalbančius ir kokybiškas paslaugas teikiančius specialistus dirbti migracijos valdybose. Dar viena svarbi siūloma priemonė – galimybė elektroniniu būdu teikti dokumentus migracijos įstaigoms ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Kaip efektyviau vykdyti migracijos procedūras galime pasimokyti iš savo kaimynų. Lenkijos migracijos departamentas informaciją teikią 8 kalbomis, Lietuvos – tik trimis. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje paprastai išduodamas per keturis mėnesius, Lenkijos standartas yra mėnuo. Taigi tūkstančiui gyventojų išduotų leidimų užsieniečiams gyventi skaičius kaimynėje šalyje 2017 metais buvo penkiskart didesnis nei Lietuvoje. Vertiname tokių įstaigų kaip „Investuok Lietuvoje“ siekius pritrauki talentus dirbti mūsų šalyje, tačiau kuomet kai kurios institucijos savo paslaugų įkainius internete vis dar nurodo litais, kyla rimtas pagrindas susimąstyti, kiek iš tiesų institucijai rūpi ir veiklos efektyvumas, ir šalies įvaizdis“, – komentuoja Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga „Investors‘ Forum“ Vyriausybei pernai įteikė šimtą pasiūlymų šalies investicinei aplinkai gerinti. Asociacijos nariai pastebi, jog nemaža šių pasiūlymų dalis buvo įgyvendinta, ypač – mokesčių ir energetikos srityse. Nuo šių metų įsigaliojusia mokesčių reforma leido sistemą padaryti proporcingesnę, konkurencingesnę, suteikė jai daugiau tvarkos ir aiškumo. Investuotojai pasveikino Vyriausybę ir įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“ – šį sprendimą verslo aplinkai gerinti asociacija siūlė nuo 2002 m.

Reikšmingu pasiekimu šalies investiciniam patrauklumui didinti asociacijos nariai laiko ir pradedamus vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Londono Sitį patogiu laiku, rytais ir vakarais. „Investors‘ Forum“ nariai pabrėžia, kad šalia Sičio oro uosto įsikūręs Londono finansų centras, o finansų sektorius sukuria net 6,5 proc. Jungtinės Karalystės bendrojo vidaus produkto, šio sektoriaus dalyvės kasmet valstybės iždą papildo 38 mlrd. eurų mokesčių. Galimybė patogiai susisiekti su šiuo centru labai svarbi ir Lietuvos, ir čia veikiančioms tarptautinėms įmonėms. Vis dėlto, šie tiesioginiai skrydžiai tik pradžia, ir šaliai būtinas patogus susisiekimas oru su visais pagrindiniais Europos verslo centrais. Vargu ar tai galima pasiekti be valstybės investicijų į bazines avialinijas Lietuvoje.

Investuotojai forume su Vyriausybe taip pat sveikino sprendimą suteikti galimybę elektros energijai imlioms įmonėms pasinaudoti lengvata mokant už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Asociacijos narių nuomone, tai sudarys palankesnes sąlygas pramonės konkurencingumui ir padės gerinti investicinį klimatą.

Kita vertus, investuotojai pažymi, kad keliomis sritimis valstybė ir jos institucijos turėtų itin susirūpinti. „Investors‘ Forum“ vykdomo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, valstybės dėmesio labiausiai pasigendama švietimo, migracijos ir viešojo sektoriaus efektyvumo srityse. Net 77 proc. apklaustų Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų švietimą laiko prioritetine sritimi, 52 proc. ragina susirūpinti itin sudėtingomis migracijos procedūromis, o 54 proc. investuotojų netenkina dabartinio šalies viešojo sektoriaus efektyvumas. Kone trečdalis (30 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti skaidrumui ir kovai su šešėline ekonomika.