Artėjant Seimo pavasario sesijai ir vertinant jau nuveiktus Seimo darbus atmintyje iškilo pasakojimas apie atsiskyrėlį, kuris, klaidžiodamas miške, užtikęs medkirtį. Pastarasis, visas suplukęs, gerokai atšipusiu pjūklu įnirtingai bandė perpjauti storą medžio kamieną. Kurį laiką stebėjęs jo darbą, atsiskyrėlis pasiteiravo, kodėl gi medkirtys nepasigalandąs pjūklo – taip pjauti būsią gerokai lengviau. „Neturiu tam laiko, seni,  atšovė medkirtys, – iki dienos galo turiu nupjauti šį, tada kitą, ir dar kitą medį. Nėra kada galąsti!“

Taigi žvelgiant į pastarojo pusmečio Seimo veiklą ir susidaro įspūdis, kad didelė dalis energijos skiriama ad hoc sprendimams, tačiau „pagaląsti pjūklą“ ir imtis būtinų, ilgalaikį poveikį šalies ūkiui ir investicinei aplinkai padarysiančių reformų, laiko – arba ryžto – vis pritrūksta. Trumpai apžvelkime, už kokius svarbiausius darbus galime pagirti įstatymų leidėjus ir kokių sprendimų  labiausiai laukia šalies ir užsienio investuotojai.

Žingsniai konkurencingesnės ir skaidresnės valstybės link

Kaip ir kasmet, svarbiausias Seimo rudens sesijos darbas buvo šių metų valstybės biudžeto priėmimas. Jį tvirtindami įstatymų leidėjai kilstelėjo neapmokestinamą pajamų dydį. Asociacijos „Investors‘ Forum“ įsitikinimu, tai – efektyvi priemonė, leisianti padidinti mažai uždirbančiųjų pajamas.

Optimistiškai nuteikia ir patentabilioms inovacijoms taikoma pelno mokesčio lengvata, ypatingai aktuali didelę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms (Innovation box). Neabejojama, kad toks sprendimas  įmones paskatins vystyti naujausias technologijas bei steigti dar daugiau gerai apmokamų darbo vietų.

Kitas svarbus sprendimas Lietuvoje veikiančioms bendrovėms –„baltasis“ įmonių sąrašas, į kurį įtrauktoms bendrovėms užsieniečių įdarbinimo procedūros tampa paprastesnės. Darbdaviai nuolat atkreipia dėmesį į vis augantį darbuotojų trūkumą, ir kaip realią galimybę kovoti su ši problema įvardijo paprastesnį specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Nors „baltasis“ sąrašas sulaukia kritikos dėl nelankstumo ir aukštų reikalavimų į jį pretenduojančioms patekti bendrovėms,  tai yra ilgai lauktas žingsnis verslo sąlygoms gerinti bei Lietuvos investiciniam patrauklumui didinti. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirbančių kitataučių Lietuvoje – vos daugiau nei vienas procentas. Todėl nerimas dėl į Lietuvą užplūsiančių užsieniečių yra nepagrįstas.

Tarp pasiekimų verta paminėti ir „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą – logišką ir daugiau tvarkos sistemoje įvedantį žingsnį. Sveikintina ir įvesta kvitų loterija, paskatinsianti visuomenę atkreipti dėmesį į šešėlinę ekonomiką bei mažiau ją toleruoti. Šie pokyčiai  bent iš dalies padės spręsti įsisenėjusias problemas  ir didinti Lietuvos konkurencingumą.

 Sumaištį sukėlusios diskusijos

Mažiau džiugina tai, kad 2017 metų pabaigoje įstatymų leidėjams neužteko politinės valios priimti „Sodros“ įmokų lubų. Pastarosios yra ypatingai svarbios siekiant Lietuvoje sukurti patrauklią terpę talentingiems profesionalams, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę. Šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovai sutartinai tvirtina, kad nustatytos „Sodros“ lubos padėtų ne tik pritraukti naujų investuotojų, bet ir sumažintų kvalifikuotų specialistų emigraciją – jie galėtų dirbti ir uždirbti Lietuvoje. Tiesa, Vyriausybė šios idėjos neatsisakė, todėl belieka tikėtis, jog 2018-ieji taps proveržio metais šioje srityje.

Dalis pastarojo pusmečio sprendimų ir diskusijų taip pat sukėlė nemažai sumaišties. Pavyzdžiui, daug aistrų įplieskę Nacionaliniam saugumuiužtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimai, nors ir kompromisiniai, tačiau apsunkino įmonių veiklą ir neprisidėjo prie Lietuvos investicinės aplinkos gerinimo. Galiausiai, metų pabaigoje užvirusios diskusijos dėl pensijų sistemos ir II pakopos pensijų fondų priešinimas su „Sodros“ pensijomis įnešė neaiškumo dėl tolimesnės pensijų sistemos pertvarkos krypties. Lietuvai labai svarbu nenukeliauti Vengrijos ar Lenkijos keliu, o remtis Skandinavijos valstybių patirtimi. Šiose šalyse privatūs fondai yra neatskiriama pensijų sistemos dalis ir gyventojai yra skatinami kuo daugiau kaupti senatvei, tokiu būdu mažinant senėjančios visuomenės ir mažėjančios darbo jėgos spaudimą „Sodros“ biudžetui.

Kritiškai vertintini ir svarstomi Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos draudžiama nauja statyba valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, jei įmonė neturi galiojančios nuomos sutarties, arba nustatomas 20 procentų papildomas mokestis, jei  įmonė tokią sutartį jau yra sudariusi. Tai investicijas į tokius sklypus stabdantis, galimai biurokratizuotas bei korumpuotas mechanizmas, kuris analogiškas situacijas paverčia labai skirtingomis žemės naudojimo prasme.

Taip pat sumaištį gali sukelti vis pasigirstantys bandymai įvesti naujus ribojimus. Vienas iš tokių pavyzdžių –  siūlymas riboti privačių miškų savininkų valdomų žemės sklypų plotą, nepamatuojant šių pasiūlymų žalos miškų pramonei. Tokių bandymų rezultatas? Tereikia prisiminti, kiek sumaišties įnešė neteisėti ir jokia nauda valstybei nepagrįsti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai, dėl kurių tyrimą net buvo pradėjusi Europos Komisija.

 Sąstingis sprendimų reikalaujančiose srityse

Ko labiausiai pasigenda investuotojai  – vis atidėliojamų sprendimų, kurie iš emės pagerintų šalies verslo aplinką. Pavyzdžiui, nesiimama efektyvių žingsnių iš esmės išspręsti Lietuvos pasiekiamumą oru verslui. Patogūs skrydžiai į Frankfurtą, Londono centrą, Amsterdamą ar Paryžių? Jų paprasčiausiai nėra.

Neturėdami greito susisiekimo su Europos verslo centrais esame likę pakraštyje. Reikia įdėti labai daug pastangų ir argumentų įtikinant užsienio investuotojus pasirinkti Vilnių, kai jie gali rinktis Rygą, Varšuvą ar Taliną, kuriuos pasiekti tiesiog paprasčiau. Todėl pasamprotavimai apie atskirų skrydžių subsidijavimą niekur neveda, ir verslas per dažnai aplenkia Lietuvą, vietoj to, kad darbo vietas su darbo rinkos vidurkį viršijančiais atlyginimais kurtų čia.

Pažymys įstatymų leidėjams

Paskutinio 2017 metų ketvirčio „Investors‘ Forum“ investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) taip pat grįžo prie metų pradžios rodiklio ir iliustruoja prastėjančius investuotojų lūkesčius. Tikėtina, kad prie šio neigiamo pokyčio prisidėjo ne tik lėtai įgyvendinamos būtinos reformos, bet ir nesutarimai bei skandalai valdančiojoje daugumoje. Nepaisant to, net ir atsargiai vertindami Lietuvos investicinį klimatą, Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai nepraranda optimizmo bei pasitikėjimo Lietuvos ūkio perspektyvomis. LIPI duomenimis, daugiau nei 60 proc. užsienio kapitalo įmonių vadovų artimiausiu metu ketina didinti atlyginimus ir steigti naujas darbo vietas.

Dar viena svarbi tendencija – vis stiprėjanti Lietuvos pozicija tarptautiniuose reitinguose, kurie padeda atkreipti potencialių investuotojų dėmesį. Spalį šoktelėjome į 16 vietą Pasaulio banko „Doing Business“ reitingeo naujausiame Pasaulio Ekonomikos Forumo paskelbtame Darnaus valstybių vystymosi reitinge Lietuva tarp kylančių ekonomikų užėmė pirmąją vietą[i].  Ne tik lenkiame kaimynes Latviją ir Lenkiją, bet ir atrodome konkurencingai pagal gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį,  gerėjančius pajamų lygybės, produktyvumo, gyvenimo trukmės rodiklius. Taigi, nepaisant trukdžių ir lėto reformų įgyvendinimo, esame gerame kelyje.

Apibendrinant, 2017 metų Seimo rudens sesiją investuotojai vertina  stipriu šešetu, nes tarp mažų pergalių ir didelių skandalų išliko didelių reformų laukimo nuotaika. Pagrindinės užduotys 2018 metams − daug vilčių sukėlusios mokesčių ir pensijų sistemų, valstybės tarnybos bei švietimo reformos.

[i] http://www3.weforum.org/docs/WEF_Forum_IncGrwth_2018.pdf