Vilnius, 2017 m. gruodžio 5 d. Prastėja Lietuvoje investuojančių užsienio kapitalo įmonių požiūris į šalies investicinį klimatą ir ekonomikos perspektyvas. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamas tyrimas atskleidžia, kad iki šiol nuosekliai augęs ir šių metų viduryje rekordines aukštumas pasiekęs Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas per pastarąjį pusmetį vėl smuktelėjo iki 2017 m. pradžioje užfiksuoto lygio. Tokį pokytį daugiausiai lėmė prastėjantis investuotojų požiūris į politinį šalies stabilumą, verslo skaidrumą ir mokesčių sistemos efektyvumą.

Nuo 2014 m. vykdomo, vienuoliktą kartą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) ketvirtąjį šių metų ketvirtį buvo 1,216 balo (iš 2 galimų), kai metų viduryje jis siekė iki šiol aukščiausią 1,303 balo. Investuotojų optimizmą labiausiai prislopino pastarojo meto diskusijos dėl valdančiosios koalicijos ateities: manančiųjų, kad politinės aplinkos stabilumo lygis Lietuvoje yra žemas, padaugėjo iki 28 proc., dar 52 proc. jį vertina kaip vidutinį. Lyginant su metų viduriu, palankiai vertinančių šalies politinės aplinkos stabilumą respondentų sumažėjo daugiau nei 40 proc.

 

Investuotojus neramina ir verslo aplinkos skaidrumas – kone trečdalis, 31 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad jo lygis yra žemas, ir tai prasčiausias rezultatas per LIPI tyrimų istoriją. Be to, krenta į akis kritiškas investuotojų požiūris į mokesčių sistemos efektyvumą. Lyginant su antruoju metų ketvirčiu, kone perpus mažiau respondentų mokesčių sistemos efektyvumą laiko dideliu.

 

„Nors per pastarąjį pusmetį investuotojų nuotaika pastebimai suprastėjo, jų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika bei jos perspektyvomis tebėra gana aukštas. Vis dėlto, šie pokyčiai yra aiški paskata šalies valdžios institucijoms susirūpinti politine lyderyste ir imtis strateginių pokyčių verslo aplinkai gerinti. Kol trypčiojama dėl tokių sprendimų kaip „Sodros“ lubų įvedimas, Lietuvos galimybės rimtai konkuruoti tiek dėl užsienio investicijų, tiek dėl talentų, sparčiai tirpsta“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

 

Anot jo, net ir atsargiai vertindami Lietuvos investicinį klimatą, šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai puoselėja optimistinius artimiausios ateities lūkesčius. Lyginant su antruoju metų ketvirčiu, penkiais procentiniais punktais padaugėjo užsienio kapitalo įmonių, kurios artimiausiu metu tikisi jų pelną augsiant. Šį ketvirtį didesnio pelno tikisi 44 proc. investuotojų. Teigiamai nuteikia ir planai didinti darbuotojų atlyginimus bei kurti naujas darbo vietas: artimiausiu metu didėsiant atlyginimą prognozuoja 67 proc., o augsiant darbuotojų skaičių – 62 proc. apklaustų investuotojų.

 

Pastebimi ir kiti teigiami poslinkiai. Pavyzdžiui, priėmus naująjį Darbo kodeksą, darbo santykių reguliavimas, ilgą laiką laikytas viena opiausių ir labiausiai neatidėliotinų permainų reikalaujančių sričių, užleidžia vietą kitiems iššūkiams. Lyginant su metų viduriu, manančių, kad darbo įstatymus būtina nedelsiant tobulinti, sumažėjo perpus. Apklaustų investuotojų nuomone, svarbiausias valstybės prioritetas artimiausiu metu – švietimo sistemos tobulinimas, ir susirūpinimą šia sritimi išreiškė 79 proc. respondentų. Kita itin dėmesio reikalaujanti sritis – viešojo sektoriaus efektyvumas. Net 59 proc. investuotojų išreiškė paramą Vyriausybės siekiams jį didinti.

 

Tyrimo duomenimis, vienu aktualiausių pastarojo meto verslo iššūkių lieka didėjantis atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir atlyginimų. Jei antrąjį 2017 m. ketvirtį vos 13 proc. respondentų tikėjosi pablogėjimo šioje srityje, tai metams baigiantis besitikinčių, kad atotrūkis tarp našumo ir darbo užmokesčio toliau didės, yra net 26 proc.

 

„Naujojo Darbo kodekso priėmimas buvo svarbus, nors ir ilgai atidėliotas žingsnis labiau subalansuoto, šiuolaikinės rinkos poreikius atitinkančio darbo santykių reguliavimo link. Vis dėlto, siekdama išvengti augančių atlyginimų ir menko našumo keliamo pavojaus ekonomikai, valstybė turėtų imtis tolesnių žingsnių ir bei ryžtingų struktūrinių reformų šalies konkurencingumui didinti. Mažesnis jėgos apmokestinimas ir „Sodros“ lubos, švietimo sistemos ir valstybės valdomų įmonių reformos – tai sritys, į kurias atkreipiame dėmesį ne vienerius metus, ir kuriose valstybė turėtų gerokai pasitempti“, – pažymi Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

 

Pasak jos, vienu iš būtinų pokyčių galėtų tapti Finansų ministerijos planuojami mokesčių įstatymų pakeitimai. Atliekant LIPI tyrimą investuotojų buvo paprašyta įvertinti pakeitimus, ir daugelis jų sulaukė respondentų pritarimo. Gana palanki investuotojų nuomonė apie planuojamus laisvųjų ekonominių zonų modelio pakeitimus, plečiant veiklų, kurioms taikomos lengvatos, sąrašą. Didesnė dalis, 57 proc., apklaustųjų tikisi, kad tai teigiamai paveiks investicinę aplinką. Itin teigiamai vertinamas siūlymas nustatyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą patentabilių išradimų komercializavimui. Tokiai iniciatyvai pritaria 97 proc. tyrimo respondentų.

 

Ketvirtojo 2017 m. ketvirčio LIPI tyrimo duomenimis, 95 proc. investuotojų pritaria „Sodros“ įmokų lubų įteisinimui. Didžiausia dalis investuotojų (59 proc.) mano, kad geriausio poveikio verslo aplinkai ir investiciniam klimatui leistų tikėtis lubos, taikomos nuo 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų. Apie pusę, 49 proc., investuotojų yra įsitikinę, kad įteisinus šią ekonominę priemonę padidėtų darbuotojų atlyginimai bei sumažėtų šešėlinė ekonomika.

 

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Vienuoliktasis LIPI tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjį. Tyrimo metu apklausta 61 Lietuvoje veikianti užsienio kapitalo įmonė.

 

Visa tyrimo apžvalga galima rasti čia