Politinė įtampa Seime, verslą reguliuojančių įstatymų trūkumai ir mokesčiai darbo jėgai, nedelsiant tobulintina švietimo sistema: į šiuos iššūkius Lietuvos verslo aplinkai pirmiausiai atkreipia dėmesį šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovai. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad pastarąjį pusmetį smukęs Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas šių metų pradžioje kiek pakilo. Vis dėlto, žemas politinis stabilumas ir demografiniai iššūkiai lieka vieni svarbiausių investuotojų optimizmą slopinančių veiksnių.

Nuo 2014 m. vykdomo, dvyliktą kartą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) ketvirtąjį šių metų ketvirtį buvo 1,23 balo (iš 2 galimų) ir buvo šiek tiek aukštesnis palyginti su 2017 m. pabaiga, kai indeksas siekė vos 1,216 balo. Užsienio kapitalo įmonės svarbiausiais šalies pranašumais tradiciškai laiko puikiai išvystytą telekomunikacijų ir transporto infrastruktūrą, tačiau pasitikėjimo indekso kilimą jau ne pirmą ketvirtį iš eilės stabdo požiūris į politinę aplinką.

Tyrimo duomenimis, didesnė dalis, 63 proc. investuotojų politinį stabilumą vertina prastai arba vidutiniškai. Dauguma, 89 proc., respondentų artimiausiu metu nesitiki teigiamų pokyčių šioje srityje, o trečdalis, 32 proc., apklaustųjų mano, kad stabilumo lygis ir toliau mažės.

„Matyti, kad investuotojų optimizmas vėl pamažu kyla. Užsienio kapitalo įmonės reiškia norą toliau kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, daugelis jų planuoja steigti naujų darbo vietų, kelti atlyginimus darbuotojams. Tad siekdama toliau gerinti investicinį klimatą, valstybė dabar turėtų įrodyti esanti atvira dialogui, stabili ir nuspėjama. Deja, to kaip tik labiausiai ir trūksta – diskusijos apie išankstinius rinkimus, prieštaringos įstatymų leidimo iniciatyvos vietoje būtinų reformų, neigiami politikų komentarai verslo atžvilgiu pasauliui siunčia prastą signalą ir verčia investuotojus atsargiau vertinti perspektyvas plėsti veiklą Lietuvoje”, − komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Kitos investuotojų lūkesčius neigiamai veikiančios sritys – tai verslo reguliavimas ir įmonėms tenkanti mokesčių bei administracinė našta. Net 93 proc. apklaustųjų neigiamai arba vidutiniškai vertina verslo reguliavimo efektyvumą Lietuvoje. Ketvirtadalis, 23 proc., respondentų mano, kad dėl administravimo naštos ir sudėtingumo šalies mokesčių sistema nėra efektyvi.

Tyrimo duomenimis, siekdama gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą, valstybė didžiausią dėmesį turėtų skirti švietimo sistemai tobulinti. Net 73 proc. investuotojų įsitikinę, kad jai būtinos reformos, siekiant užtikrinti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų rengimą. Kita svarbi sritis – darbo jėgos apmokestinimas. Daugiau nei du iš trijų respondentų teigia, kad darbuotojams ir darbdaviams tenkantys mokesčiai yra vienas svarbiausių verslo aplinkos iššūkių, ir nuo 2017 m. pabaigos taip manančių padaugėjo 36 procentiniais punktais.

„Būtinybę imtis esminių pertvarkų šiose srityse nuolat primename Vyriausybei; tai dar kartą pabrėžėme šią savaitę susitikę su ministrų kabineto nariais. Siekiant užtikrinti tolesnį Lietuvos ekonomikos augimą, būtina paruošti ir įgyvendinti efektyvią švietimo reformą, be kita ko, finansinėmis priemonėmis skatinant aukštųjų mokyklų jungimąsi ir teikiant tokias studijų programas, kurios reikalingos Lietuvos darbo rinkai ir ekonomikos vystymuisi. Apie mažesnius darbo jėgos mokesčius ir „Sodros“ lubų įvedimą taip pat diskutuojama ne vienerius metus, tad šiai Vyriausybei belieka palinkėti nuo kalbų pereiti prie konkrečių ir iš tiesų reikalingų darbų“, – pažymi Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Pasak jos, tyrimo respondentai linkę sutikti, kad biudžeto nuostoliai dėl mažesnių mokesčių darbo jėgai būtų kompensuojami kitomis mokestinėmis priemonėmis. Net 81 proc. investuotojų pritartų visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, jeigu mainais būtų sumažinta darbo jėgai tenkanti finansinė našta. Be to, 69 proc. sutinka, kad papildomoms įplaukoms į biudžetą surinkti galėtų būti svarstomas automobilių mokestis.

Pirmojo 2018 m. ketvirčio LIPI tyrimo duomenys atskleidžia, kad vis ryškesnis iššūkis verslui tampa kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama. „Šis iššūkis sisteminis: jį lemia tiek švietimo sistema, nepajėgi aprūpinti darbo vietų kūrėjų reikiamos kvalifikacijos specialistais, tiek ir dideli mokesčiai darbo jėgai, ribojantys šalyje veikiančių įmonių galimybes konkuruoti dėl perspektyviausių talentų su užsienio bendrovėmis“, − komentuoja R. Skyrienė.

Nepaisant išliekančių iššūkių, užsienio investuotojai ateities perspektyvas vertina gana šviesiai. Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) užsienio įmonių planuoja didinti atlyginimus savo darbuotojams. Pusė, 52 proc. investuotojų artimiausią ketvirtį numato priimti naujų darbuotojų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis investuotojų ateinantį ketvirtį tikisi pelno augimo, nors vos 30 proc. respondentų mano didinsiantys investicijas į įmonės technologinį atsinaujinimą.

Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Iki šiol palankiausio investuotojų vertinimo sulaukdavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lyderio pozicijas užleido bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios, ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.), minėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (73 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos − vieną ryškiausių nuosmukių patyręs Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba.

Apžvelgdami svarbiausius pastarųjų metų Lietuvos įvykius, investuotojai pabrėžė naujojo Darbo kodekso įvedimo svarbą. 43 proc. užsienio kapitalo įmonių įsitikinusios, kad atnaujintas darbo santykių reguliavimas daugiausiai padėjo kurti palankesnę verslo aplinką šalyje.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Dvyliktasis LIPI tyrimas atliktas 2018 m. sausį. Tyrimo metu apklausta 62 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Lietuvos Investuotojų Pasitikėjimo Indeksas 2018 I ket.