Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ paviešino naujausią nuo 2014 m. rengiamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso versiją, kuri buvo rengta remiantis rugsėjo ir spalio mėnesiais atliktų apklausų duomenimis. Praėjusį ketvirtį žemiausią vertę per visą rengimo laikotarpį pasiekusi indekso reikšmė šį ketvirtį vėl išaugo ir siekia 1,064 iš 2 galimų. Nors indekso vertės augimas ir grįžimas į teigiamą reikšmę rodo didesnį investuotojų pozityvumą, investuotojų pasitikėjimas, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, vis dar žemas.

Praėjusį ketvirtį 78 proc. apklaustų verslo atstovų numatė įmonės pelną mažėsiant, šį ketvirtį investuotojai optimistiškesni – taip manančių sumažėjo iki 12 proc. Situacija pagerėjo ir vertinant darbuotojų atlyginimų pokyčių galimybes – nei vienas respondentas nenumato atlyginimų mažėjimo per ateinantį ketvirtį, kai praėjusį ketvirtį apie tai svarstė 18 proc. apklaustų investuotojų. Nors neigiamų pokyčių tikimasi mažiau, tačiau lūkesčiai vertinami atsargiai, investuotojai daugiausia tiki, kad situacija išliks nepakitusi.

„Prieš tai viešinto indekso rezultatas natūraliai atliepė susidariusią situaciją šalyje – daug nežinomybės dėl ekonominės situacijos, tolimesnės pandemijos sukeltos krizės eigos ir jos padarinių verslui. Didžiausios dvejonės investuotojus apniko vertinant jų pačių įmonių galimybes ir pokyčius jose. Šį ketvirtį verslo atstovai pozityvesni vertindami šią sritį, būtent tai ir lėmė išaugusią indekso reikšmę. Būtina paminėti, jog apklausa buvo vykdoma dar iki pandemijos antrosios bangos kilimo šalyje“, – pokyčius apžvelgė Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Rinkiminiu laikotarpiu atlikta apklausa parodė, kad investuotojus viena labiausiai neraminančių sričių tebėra politinės aplinkos stabilumas. Nuomonę, kad jis yra aukštas, išreiškė 12 proc. mažiau investuotojų. Praėjusį ketvirtį kritęs makroekonomikos šalyje vertinimas, šios apklausos duomenimis, kiek pagerėjo. 7 proc. p. mažiau investuotojų vertina šią sritį blogai, tačiau vertinančių ją teigiamai nepadaugėjo (32 proc.). Daugiau įmonių vadovų vertina ekonominę padėtį šalyje kaip vidutinę. R. Valiūnas pabrėžė, jog ekonominės padėties stabilumas lygiai prieš metus investuotojų buvo vertinamas daug pozityviau – 48 proc. respondentų vertino šią sritį gerai, o abejonių dėl makroekonominės aplinkos turėjo vos 6 proc. apklaustų įmonių vadovų.

Kasdieniai iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria verslininkai, nepakito. Darbo santykių reguliavimas lieka dažniausiai investuotojų kasdienėje veikloje iššūkių kelianti sritis. Nesklandumų čia dažnai patiria trečdalis apklaustų investuotojų, dar pusė kartais patiria nepatogumų, susijusių su šia sritimi. Antrasis investuotojams dažniau kylantis iššūkis – teritorijų planavimas. Kasdienėje veikloje su nesklandumais šioje srityje dažnai susiduria 23 proc. verslo atstovų. Mažiausiai iššūkių apklaustiems investuotojams vykdant kasdienę veiklą kyla dėl produktų apsaugos, procesų saugos bei infrastruktūros klausimų.

Tradiciškai, geriausiai vertinamos sritys, stiprinančios Lietuvos patrauklumą investicijoms, yra telekomunikacijos, transporto ir logistikos infrastruktūra bei darbuotojų užsienio kalbų mokėjimas. 8 iš 10 įmonių vadovų gerai atsiliepia apie darbuotojų gebėjimus kalbėti užsienio kalbomis, o 95 proc. apklaustų investuotojų telekomunikacijas Lietuvoje vertina labai gerai.

„Didžiausiais šalies prioritetais apklausti verslo atstovai laiko švietimą, viešojo sektoriaus efektyvumą bei talentų migraciją. Šios trys sritys investuotojų įvardijamos kaip svarbiausios kelis ketvirčius iš eilės. Apie švietimo sferos svarbą investuotojai kalba paskutiniuosius metus, vis išryškindami, kad tai turėjo būti svarbiausias šios ir bus svarbiausias ateinančios Vyriausybės klausimas. Taip mano 77 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų. Problemos aktualumą patvirtina ir EURYDICE vykdomos Europos švietimo sistemų apžvalgos duomenys. Nurodoma, kad keturios didžiausios problemos, susijusios su švietimo sistema Lietuvoje, yra mokinių pasiekimų lygis, mokyklų tinklo neatitikimas demografinei situacijai, mokytojo specialybės prestižiškumo nebuvimas bei lyderystės trūkumas švietimo įstaigose.“, – teigia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Nors daugelį sričių investuotojai vertina pozityviau ir turi daugiau teigiamų lūkesčių, tačiau, dera pastebėti, kad lyginant su prieš karantininiu laikotarpiu tai tik nežymus pokytis – daugelyje vertinamų kategorijų investuotojai vis dar išreiškia abejones, tikisi stabilumo, ne taip ambicingai vertina planus įmonėse bei galimus pokyčius verslo aplinkoje.

Lėtą indekso vertės augimą ir atsargų esamos situacijos bei lūkesčių vertinimą atliepia ir kiti daromi panašūs tyrimai. Ekonominių vertinimų rodiklis, matuojantis pagrindinių ekonomikos dalyvių – gamintojų ir vartotojų – pasitikėjimą Lietuvos ekonomika, auga, nors augimo tempai, lyginant su ankstesniais mėnesiais, lėtesni. Rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, šis rodiklis padidėjo 2 proc. p. ir siekė -3 proc. Vis dėlto, palyginus su 2019 m. rugsėjo mėn., ekonominių vertinimų rodiklis išlieka sumažėjęs 12 proc. p.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą vykdo asociacija „Investors‘ Forum“. Tyrimas atliktas 2020 m. rugsėjį ir spalį, o jo metu apklausti 57 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Išsamiau su LIPI 2020 m. IV ketvirčio tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos:

Monika Gabalytė

Asociacijos „Investors‘ Forum“ analitikė

El. p.: monika.gabalyte@investorsforum.lt

Mob. tel. +37060403516