Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties paskutinį šių metų ketvirtį buvo žemiausi per pastaruosius penkerius metus. Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo septynioliktojo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimo duomenimis, užsienio kapitalo įmonių atstovų pasitikėjimas šalies ūkio perspektyvomis siekė 1,088 balo iš 2 galimų. Tyrimą atlikusios stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovai pažymi, kad tokį pesimizmą lemia ir pasaulio ekonomikos tendencijos, ir Lietuvoje vykstantys politiniai ir teisėkūros procesai.

Vertindami Lietuvos investicinį klimatą lemiančius veiksnius, respondentai šį ketvirtį skeptiškiau atsiliepė apie šalies ekonominę aplinką ir mokesčių sistemą. Manančių, kad jos efektyvumas yra žemas, padaugėjo 9 proc. punktais lyginant su metų viduriu. Kritiškiausiai vertinama sritis yra verslą reguliuojančių teisės aktų efektyvumas. Kad jis nepakankamas, teigia kone ketvirtadalis, 23 proc. apklaustų. Antrąjį ketvirtį taip teigė 16 proc. investuotojų.

„Šiokį tokį optimizmo proveržį, kurį stebėjome metų pradžioje ir viduryje, pakeitė gerokai niūresnė nuotaika. Viena vertus, tam įtakos turi lėtėjanti Europos ir pasaulio ekonomika bei įspėjimai apie laukiančią vis vangesnę jos raidą ateityje. Kita vertus, labiausiai tai lėmė drastiški valdžios siekiai įvesti naujus mokesčius vietoje ilgalaikių priemonių ir kryptingų reformų. Dėl skubotų mokesčių įstatymų keitimų verslui tampa neįmanoma prognozuoti ir planuoti ateities, o tai veiklą Lietuvoje daro vis mažiau patrauklią šiuo ir taip ekonomiškai bei geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu“, — komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

LIPI tyrimo duomenimis, apklausti užsienio kapitalo įmonių vadovai gerokai atsargiau nei iki šiol vertina ir artimiausias savo verslo perspektyvas. Palyginti su metų viduriu, dvigubai daugiau verslo atstovų planuoja mažesnes investicijas. Kad jų srautas mažės, teigia 15 proc. apklaustųjų. Skeptiškiau žvelgiama ir į eksporto galimybes: ketvirtą ketvirtį dešimtadalis respondentų planuoja įmonės eksporto apimtis mažėsiant, kai metų viduryje taip manančių buvo vos 3 proc.

Kuklesni investuotojų planai kurti naujas darbo vietas: perpus mažiau (26 proc.) įmonių nei ankstesnio tyrimo metu teigia, jog tikisi darbuotojų skaičių augsiant. Palyginti su antruojų metų ketvirčiu, 22 proc. mažiau respondentų prognozuoja artimiausiu metu didėsiant darbuotojų atlyginimą.

Užsienio kapitalo bendrovėms itin svarbūs talentai ir kvalifikuota darbo jėga. Jau kelis ketvirčius iš eilės talentų pritraukimą ir efektyvesnę migracijos politiką apklausti verslininkai įvardija kaip prioritetinius veiksnius investuotojams pritraukti ir išlaikyti. Ilgalaikiam Lietuvos konkurencingumui užtikrinti, pasak respondentų, būtinas ypatingas valstybės dėmesys švietimui ir viešojo sektoriaus efektyvumui.

Kartu su kitomis verslą vienijančiomis organizacijomis „Investors‘ Forum“ šį mėnesį kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama grįžti prie dialogo ir bendrų sprendimų paieškos bei laikytis 2017 m. pasirašyto susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų.

„Deja, neseniai stebėtas elgesys, kai mokesčių įstatymus buvo siekiama keisti skubos tvarka, be išsamesnių diskusijų ir poveikio vertinimo, verslui siunčia priešingą žinią: valstybė dialogu nesuinteresuota, mokesčių sistemos stabilumo tikėtis čia sudėtinga, kas Lietuvą daro mažiau patrauklią ir esamiems, ir potencialiems investuotojams“, — teigia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Vienai iš prioritetinių sričių, švietimui, buvo skirta dalis LIPI tyrimo ketvirtą 2019 m. ketvirtį. Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų paprašyta įvertinti Lietuvos universitetus pagal teikiamo išsilavinimo kokybę. Iš 11 vertinimui pateiktų aukštųjų mokyklų, didžiausio investuotojų pripažinimo sulaukė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (80 proc. palankių atsiliepimų), Kauno technologijos universitetas (79 proc.) ir Vilniaus universitetas (77 proc.). Prasčiausiai investuotojai įvertino Šiaulių universitetą, Kazimiero Stulginskio universitetą ir Klaipėdos universitetą. Asociacija atkreipia dėmesį, kad aukštojo mokslo reforma stringa, o šalies švietimo sistema nėra pasiruošusi tenkinti nei dabartinių, nei artimiausios ateities darbo rinkos poreikių.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Septynioliktasis LIPI tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjį-spalį. Jo metu apklausta 63 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Išsamiau su LIPI 2019 m. IV ketvirčio tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.