Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Komentaro autorė Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys pirmiausiai kilo klausantis diskusijų dėl praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitos. Kaip paprastai, buvo girdėti priekaištų, esą ataskaitai trūksta objektyvumo, ministrų kabinetas tik besigiriąs atliktais darbais, tačiau vengia įvardyti ir įvertinti veiklos nesėkmes. Tačiau šiemet, kaip retai kada iki šiol, girdint tokias pastabas norisi tik ironiškai šyptelėti. Nepaisant virš šalies, Europos ir pasaulio pastaraisiais metais susitelkusių neregėto juodumo debesų, mums sekasi gerai. Ir tai labai svarbu pripažinti šiuo, itin sudėtingu metu.

Kad valstybė juda tinkama linkme, liudija ir Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų nuotaikos. Nuo 2014 metų asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai vykdomo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, praėjusių metų pabaigoje investuotojų lūkesčiai ir požiūris į šalies ūkio perspektyvas buvo vieni palankiausių per visą tyrimų istoriją.

Suprantama, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tapo dar vienu milžinišku įtampos ir neapibrėžtumo šaltiniu, ir atsispindi verslo bendruomenės lūkesčių rodikliuose. Bet į priešpandeminę aukštumą užsienio verslo pasitikėjimas Lietuvos perspektyvomis buvo sugrįžęs ne be pagrindo. Itin iškalbinga laikome tą aplinkybę, kad šalies politinės aplinkos stabilumas, kurio daugelį mestų bene labiausiai pasigesdavo užsienio įmonių atstovai, pastaraisiais metais pasitraukė iš investuotojus labiausiai neraminančių veiksnių sąrašo.

Audros įveiktos sėkmingai

Vienu reikšmingesnių aštuonioliktosios Vyriausybės pasiekimų laikome pernai pasirašytą parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo politikos vizijos artimiausią dešimtmetį. Daugelį metų Lietuvoje veikiančio tarptautinio verslo bendruomenė kiekviena proga stengėsi atkreipti valdžios dėmesį į būtinybę imtis struktūrinių švietimo sektoriaus reformų ir užtikrinti švietimo turinio kokybę, didinti mokytojų ir dėstytojų veiklos prestižą, populiarinti tiksliuosius mokslus ir priartinti švietimo sistemą prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių.

Panašu, kad šalies švietimo ir mokslo sistemai būtiniems pokyčiams buvo paklotas solidus pagrindas. Vilties ypač suteikia ta aplinkybė, kad susitarime neapsiribojama skambiais tikslais, bet ir įtvirtinami konkretūs finansiniai rodikliai, tokie kaip 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio siekiančios mokytojų algos iki 2024 m. pabaigos, ne mažiau kaip 24 proc. BVP vienam gyventojui siekianti biudžeto išlaidų dalis kiekvienam mokiniui iki šio dešimtmečio pabaigos. Valstybei ir politikams iki šiol gana gerai sekėsi laikytis panašių susitarimų – čia galime prisiminti kad ir 2018 m. susitarimą dėl gynybos politikos gairių. Taigi norėtume tikėtis, kad reikiamą pagreitį ir įgis ir švietimo sistemos pokyčiai.

Sveikintinos ir šios Vyriausybės ambicijos skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią, inovacijomis grindžiamą ekonomiką. Praėjusių metų pabaigoje priimti įstatymai, duodantys startą inovacijų politikos reformai, artimiausiu metu veiklą pradės Inovacijų agentūra. Matyti aiški valstybės ambicija siekti, kad „vienaragius“ Lietuvoje pradėtume skaičiuoti nebe vienetais, o dešimtimis, ir tarp sparčiausiai augančių Europos ir pasaulio bendrovių vis dažniau matytume inovatyvių lietuviškų verslų.

Vis dėlto, vertinant Vyriausybės pasiekimus, kyla pagunda ir vėl cituoti romėnų poetą Publilijų Sirą, pastebėjusį, kad „bet kas gali palaikyti vairalazdę, kai jūra rami“. O tokių audrų, kokios kilo ir tebekyla pastaruoju metu, nepriklausomai Lietuvai dar nebuvo tekę patirti. Ir vis dėlto, šias krizes įveikiame palyginti gerai.

Atremta COVID pandemijos banga, vykdyta masinė gyventojų vakcinacija. Taip, dėl visuomenės imunizacijos rodiklių girdėti įvairių nuomonių. Tačiau viena galime konstatuoti gana aiškiai: tie, kas norėjo skiepytis, turėjo ir tebeturi visas galimybes tai padaryti. Kryptingos sveikatos apsaugos sistemos ir šalies medikų pastangos, valstybės parama įmonėms, sveiko proto ribose dažniausiai išlikę taikyti suvaržymai ir apribojimai lėmė tai, kad šalies verslas ir visuomenė itin sudėtingus pandemijos metus įveikė gerokai mažesniais nuostoliais, negu buvo prognozuojama.

Valstybei praėjusiais metais teko ir dar vienas ypatingas iššūkis – Rytų kaimynų sukelta migrantų krizė, kurios metu neteisėtų bandymų kirsti valstybės sieną skaičius pernai išaugo 170 kartų. Ministrų kabinetas pademonstravo gebėjimą telkti šalies institucijas, tarptautinę bendruomenę ir pagalbą, efektyviai pasinaudoti turimomis priemonėmis, kad šią krizę suvaldytų.

Prioritetai – švietimas, mokesčių sistema ir viešasis sektorius

Vis dėlto, kad ir kokiu išbandymų metu šiuo metu gyventume, svarbu galvoti ne vien apie audras. Tarptautinei įtampai keičiant galios balansą pasaulyje, Lietuvai būtinos tolesnės sparčios permainos, kad ne tik išlaikytume kylančias krizes, bet ir įveiktume jas sustiprėję, pasiruošę tolesniam proveržiui bei šalies tarptautiniam konkurencingumui didinti.

Kadenciją įpusėjančiai Vyriausybei šie metai yra kertiniai: laiko imtis būtinų reformų dar yra, tačiau jis sparčiai tirpsta. Su infliacija ir karo Ukrainoje padariniais ekonomikai kovojančiam šalies ūkiui dabar kaip niekad reikalingos esminės mokesčių sistemos permainos, visų pirma – peržiūrint ir keičiant darbuotojų apmokestinimą, sudarant kuo palankesnes sąlygas gerai apmokamoms darbo vietoms Lietuvoje kurti.

Investuotojai tikisi ir valstybės proveržio viešojo sektoriaus srityje. Lietuva seniai pribrendusi pokyčiams, kurie leistų iš esmės pagerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę. Tam būtina kelti darbo užmokestį viešajame sektoriuje dirbantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pasiruošusiems didinti darbo efektyvumą. Tai turėtų būti įgyvendinama peržiūrint ir mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių – išskyrus tas sritis, kuriose darbuotojų skaičiaus mažinimas artimiausiu metu yra negalimas, pvz., policijos patrulių, ugniagesių atveju. Siekiant į gyvendinti šį tikslą būtina keisti Valstybės tarnybos įstatymą ir suteikti valstybės įstaigų vadovams daugiau laisvės priimti sprendimus, motyvuoti darbuotojus finansiškai ir kitomis priemonėmis.

Taigi nuveikti turime nemažai, ir šiuo atveju netgi nėra taip svarbu, kaip reikėtų vertinti Vyriausybės veiklą ir jos ataskaitą. Sakydami, kad stiklinė yra pusiau tuščia, būsime teisūs. Sakydami, kad ji pusiau pilna, taip pat būsime visiškai teisūs – kaip paprastai, tai labiausiai priklauso nuo to, ką norime matyti.

Tačiau, sutikime, diskusija apie stiklinės pilnatvę nėra labai vaisinga. Kur kas vertingiau pagalvoti, ką galime padaryti, kad ji šiuo nelengvu metu kuo greičiau ir sėkmingiau pildytųsi toliau. Švietimas, inovacijos, mokesčiai ir viešasis sektorius – tai tos sritys, į kurias, investuotojų nuomone, valstybė turėtų sutelkti dėmesį šiuo metu, kad kuo greičiau atsitiestume po pandemijos ir tarptautinės įtampos smūgių šalies ekonomikai.