Didžiausios skėtinės Lietuvos verslo organizacijos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėda su prašymu grąžinti Seimui tobulinti naujai priimtus įstatymus, kuriais numatomas bankų ir kredito unijų apmokestinimas papildomu 5 procentų pelno mokesčiu bei gyventojų, pajamų viršijančių Sodros „lubas“, mokesčio didinimas nuo 27 iki 32 procentų. Organizacijos ragina atkreipti dėmesį į neigiamą poveikį, kurį Lietuvos investiciniam patrauklumui ir verslo aplinkai sukeltų papildomas apmokestinimas.

Kreipimesi pažymima, kad sunkiai prognozuojami, skuboti, trumpalaikės politinės darbotvarkės, bet ne tvarios ilgalaikės strategijos padiktuoti veiksmai blogina Lietuvos verslo ir investicinės aplinkos patrauklumą. Teisinio reguliavimo pasikeitimai yra aktyviai stebimi ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu lygiu. Lietuvai, kaip nedidelei atvirai ekonomikai, kiekvienas toks pokytis yra gyvybiškai svarbus.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sunkėja įmonių prieiga prie kapitalo ir įmonėms gresia likti be pakankamo jų augimui reikalingo finansavimo. Ši problema ypač aktuali regionuose.

Kreipimesi rašoma, kad Lietuvos kapitalo rinkos žaidėjų skaičius yra per menkas ir reikia galvoti, kaip jį diversifikuoti, paversti labiau atliepiančiu rinkos poreikius. Privačių kapitalo fondų, draudimo fondų, rizikos kapitalo fondų ar privačių pensijų fondų pinigai ekonomikos daugiausiai nepasiekia. Kalbant apie šalies ateitį, kredito prieinamumas yra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Sprendimai dėl papildomo apmokestinimo neprisideda prie naujų finansų rinkos žaidėjų pritraukimo ir ateityje dar labiau apsunkins verslo prieigą prie finansų.

Verslo bendruomenė nurodo pasigendanti argumentacijos naujajam reglamentavimui: pavyzdžiui, nėra aiškūs kriterijai, pagal ką buvo pasirinkti nustatyto selektyvinio mokesčio mokėtojai. Įstatymo siūlomas reguliavimas, kai mokestinė našta sukuriama aiškiais kriterijais neapibrėžtai subjektų grupei, prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, o taip pat teisinio aiškumo principui, kuris laikomas neatskiriama teisinės valstybės principo dalimi.

Pabrėžiama, kad prieš registruojant tokio pobūdžio teisės aktus yra privaloma atlikti išsamų poveikio ekonomikai vertinimą. Tačiau verslo bendruomenės žiniomis, toks vertinimas nebuvo atliktas.

Prašoma atkreipti dėmesį į nekart Europos Centrinio Banko (ECB) pozicijose akcentuotą neigiamų pasekmių bankų sektoriui analizės svarbą. ECB taip pat pabrėžia, kad mokestis išimtinai tik finansų rinkos dalyviams gali sukelti riziką finansiniam stabilumui bei kreditavimo sąlygoms, kurių ribojimas gali neigiamai paveikti realią ekonomiką.

Rašte pažymima ir kita ECB įžvelgiama rizika – kad kredito įstaigos, kurioms toks mokestis būtų per didelė našta, gali svarstyti apie tam tikrų paslaugų teikimo nutraukimą arba apie pasitraukimą iš rinkos. Dalis Lietuvos rinkoje finansines paslaugas teikiančių įmonių jau yra priėmusios sprendimą ženkliai mažinti darbuotojų skaičių palikti tik aptarnavimo skyrius, todėl didėjanti mokestinė našta gali paskatinti ir daugiau rinkos dalyvių žengti šiuo keliu. Tai padidintų rinkos koncentraciją, sumažintų konkurenciją, o tai taip pat neigiamai paveiktų realią ekonomiką.

Asocijuotos verslo organizacijos rašte prezidentui G. Nausėdai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos darbo santykių apmokestinimo sistemos našta panaši į taikomos Estijoje ir mažesnė nei taikoma Latvijoje. Padidinus šiuo metu taikomą 27 proc. tarifą, Lietuvoje darbo santykių pajamos bus apmokestinamos daugiausiai. Tokiu būdu tarptautiniam verslui, o taip pat ir Lietuvos bendrovėms, aukštos kvalifikacijos specialistus bei vadovus bus palankiau samdyti Estijoje bei Latvijoje, o Lietuva praras savo šiuo metu turimą konkurencinį pranašumą.

Tokios pasekmės nepaliks galimybės planuotu dydžiu padidinti Lietuvos biudžeto pajamas, todėl raginama sudaryti palankias sąlygas investuotojams rinktis Lietuvos aukšto lygio ekspertus ir vadovus.

Galiausiai primenama, kad minėti naujieji įstatymo pakeitimai iš esmės pažeidžia 2017 m. spalio 16 d. Vyriausybės su Socialiniais partneriais pasirašytą Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Juo buvo sutarta nedidinti bendros mokestinės naštos verslui bei vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus, o siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su Susitarimą pasirašiusių organizacijų atstovais. Teikiant Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, bei Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo projektą šis Susitarimas pažeistas iš esmės: naujai siūlomi mokesčiai reikšmingai padidintų bendrą mokestinę naštą.

Jungtinį kreipimąsi dėl nepritarimo įstatymų pakeitimams pasirašė asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.