Gyvenime svarbu užduoti teisingus klausimus. Lietuvoje dažniau galėtume klausti savęs – „kaip daugiau uždirbti?“.
Naujajai Vyriausybei siūlome tris kryptis ir Investuotojų forumo pagalbą kiekvienoje iš jų, kuri padėtų visiems būti turtingesniais.
1. Didesnis užimtumas – 500 mln.–1,5 mlrd. Eur
Lietuvoje dirba tik apie 50% visų gyventojų. Jie išlaiko ne tik save, bet ir per mokesčius – likusią visuomenės dalį: senjorus, asmenis su negalia, vaikus ir bedarbius.
Didžiausias potencialas slypi bedarbiuose – juos galime paversti dirbančiaisiais. Tam reikia sudaryti geresnes sąlygas investicijoms regionuose, kur nedarbas didžiausias.
Nedarbas Lenkijoje ar Čekijoje yra apie dvigubai mažesnis nei Lietuvoje (Eurostat – Unemployment statistics (2025 m.)).
Pasiekus kaimynų lygį, Lietuvoje papildomai dirbtų apie 80.000 žmonių. Jie ne tik uždirbtų patys, bet ir nebereikėtų valstybės (likusių piliečių) išlaikymo.
Priklausomai nuo atlyginimų ir šiuo metu gaunamų išmokų, biudžetui tai reikštų 500 mln.–1,5 mlrd. Eur kasmet.
Imkime vidurkį – apie 1 mlrd. Eur papildomų pajamų kasmet vien biudžetui, bet dar daugiau pajamų patiems žmonėms, kurie pradėtų dirbti.
2. Reali kova su šešėliu – 500 mln. Eur
Dažnas pagalvos: „nieko iš to šešėlio nepaimsi“. Ir tai suprantama – per daug kartų girdėjome „reikia paimti iš šešėlio“ ir nepaėmėme, todėl mažai, kas tuo tiki.
Tačiau skaičiai rodo galimybes. Europos Komisijos vertinimu, PVM atotrūkis Lietuvoje siekia apie 15%. Pagal šį rodiklį prasčiau atrodo tik Rumunija ir Malta – esame visiškai gale (2022 m. duomenys – European Commission – VAT Gap Report).
Yra šalių, kur šis atotrūkis panaikintas. Jei tai pavyktų padaryti ir Lietuvoje, biudžetas pasipildytų beveik 1 mlrd. Eur.
Būkime realistai – visiškai panaikinti būtų per ambicinga. Bet pasiekti bent ES vidurkį yra įmanoma. Tai reikštų apie 500 mln. Eur papildomų pajamų kasmet.
Padaroma, ypač turint omenyje, kad kaimynai latviai ir estai jau dabar yra geresni nei ES vidurkis.
3. Produktyvumo augimas – 1 mlrd. Eur
Vidutinės darbo sąnaudos Lietuvoje siekia apie 15,5 €/val., kai ES vidurkis viršija 33 €/val., o Norvegijoje – apie 50 €/val. (Eurostat – Hourly labour costs).
Tai reiškia, kad mūsų darbuotojas vidutiniškai per valandą sukuria apie dvigubai mažiau vertės nei ES vidutinis ir keturis kartus mažiau nei Norvegijoje.
Svarbu pabrėžti: darbuotojams tenkanti BVP dalis Lietuvoje net viršija ES vidurkį, vadinasi, darbdaviai Lietuvoje atiduoda netgi didesnę pyrago dalį.
Problema – pats pyragas yra per mažas. BVP vienam gyventojui Lietuvoje dvigubai mažesnis nei Švedijoje.
Vos 13% darbuotojų Lietuvoje gauna daugiau kaip 4.000 Eur per mėn., o daugiau kaip 40% patenka į intervalą tarp MMA ir 2.000 Eur – dauguma dirba vidutinės, o ne aukštos pridėtinės vertės darbus (Verslo žinios – Atlyginimų pasiskirstymas).
Todėl tikrasis iššūkis – produktyvumo augimas.
Pasiekus bent ES vidurkį, biudžeto pajamos galėtų išaugti dvigubai, t. y. papildomai apie 10 mlrd. Eur. Ir tai – be naujų mokesčių.
Trumpuoju laikotarpiu tai nerealistiška, tačiau net 1 % šio tikslo reikštų bent 1 mlrd. Eur papildomų pajamų kasmet.
O tai jau pasiekiama, jei užsibrėšime aiškų tikslą ir nuosekliai jo sieksime.
„Investuotojų forumas“ ir iniciatyva „Baltoji banga“ siūlo Vyriausybei detaliai pristatyti pasiūlymus, kaip galima pasiekti kiekvieną iš šių tikslų.
Įžvalgos autorius Vytautas Šilinskas, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius