Savanoriška, nepriklausoma didžiausių ir aktyviausių Lietuvos ekonomikos investuotojų verslo asociacija. Įkurta 1999 metų birželį, šiandien vienija virš 80 narių.
Investors’ Forum kartu su pacientų, gydytojų, slaugytojų ir verslo organizacijomis kreipėsi į Seimo Pirmininką, ragindami inicijuoti Nacionalinės širdies ir kraujagyslių (ŠKL) sveikatos darbotvarkės iki 2035 m. parengimą ir tvirtinimą Seime.
Argumentai:
ŠKL išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi Lietuvoje – 2024 m. jos sudarė 50,8 % visų mirčių, kai ES vidurkis – 32,7 %. Lietuvos mirtingumas daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį.
Nuo 2000 m. dėl ŠKL Lietuva prarado apie 563 tūkst. gyventojų, o kasmet būtų galima išsaugoti apie 4 352 gyvybes taikant prevencines ir ankstyvosios diagnostikos priemones.
ŠKL daro didžiulį ekonominį poveikį – kasmet Lietuva praranda apie 1,4 mlrd. eurų (2,5 % BVP), tai vieni didžiausių nuostolių ES.
Europos Komisija rengia ŠKL sveikatos planą ir ragins valstybes iki 2027 m. parengti nacionalinius planus; Lietuva turi galimybę tapti lydere.
ŠKL negali būti sprendžiamos vien sveikatos sektoriuje – būtinas tarpsektorinis (sveikatos, ekonomikos, švietimo) bendradarbiavimas ir aiškūs strateginiai rodikliai.
Siūlymas: Inicijuoti ir Seime patvirtinti Nacionalinę širdies ir kraujagyslių sveikatos darbotvarkę iki 2035 m., kaip aukščiausio lygmens strateginį dokumentą, telkiantį institucijas ir socialinius partnerius bendram tikslui – reikšmingai sumažinti mirtingumą nuo ŠKL.
Investors’ Forum kreipėsi į Seimo narius, siūlydami nukelti LRT įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo datą, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir LRT nepriklausomumą.
Argumentai:
Konstitucinio Teismo doktrina reikalauja saugoti teisėtus lūkesčius ir nekeisti pareigūnų statuso kadencijos metu.
Europos žiniasklaidos laisvės aktas leidžia atleisti visuomeninio transliuotojo vadovą iki kadencijos pabaigos tik išimtiniais, aiškiai apibrėžtais atvejais, apie kuriuos turi būti žinoma iš anksto.
Skubus įsigaliojimas sudarytų prielaidas teisės akto prieštaravimui Konstitucijai ir ES teisei bei didintų politizavimo riziką.
Įsigaliojimo nukėlimas mažintų visuomenės susipriešinimą ir stiprintų pasitikėjimą Seimu.
Siūlymas: Nustatyti, kad LRT įstatymo 13 straipsnio pakeitimas įsigaliotų 2028 m. spalio 3 d., t. y. pasibaigus dabartinei LRT vadovo kadencijai.
Investors’ Forum kartu su asociacija „Baltoji banga“ kreipiėsi į Finansų ministeriją, ragindami nepritarti siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 000 eurų ir išlaikyti šiuo metu galiojančią 5 000 eurų ribą.
Argumentai:
Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas ir PVM nesurinkimas išlieka vieni didžiausių ES, todėl didesnė grynųjų riba didintų neapskaitytų sandorių ir mokesčių vengimo riziką.
Tarptautiniai tyrimai rodo aiškią sąsają tarp didelio atsiskaitymų grynaisiais masto ir šešėlio augimo; Lietuvoje grynaisiais atliekama apie 60 % operacijų – vienas aukščiausių rodiklių euro zonoje.
ES reglamentas leidžia taikyti griežtesnes nacionalines ribas, jei to reikalauja rizikos profilis – Lietuvos atveju 5 000 eurų riba yra proporcinga ir pagrįsta.
Ribos didinimas nepagrįstas nei verslo poreikiais, nei geopolitinėmis ar kibernetinėmis rizikomis ir silpnintų skaidrumą bei sąžiningą konkurenciją.
Siūlymas: Išlaikyti galiojančią 5 000 eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą kaip svarbią prevencinę priemonę šešėlinės ekonomikos mažinimui ir mokesčių surinkimo gerinimui.
2025 m. gruodžio 4 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo pirmininkui, Ministrei pirmininkei, Kultūros ministrei, Seimo frakcijų seniūnams, seimo kultūros komiteto nariams, LRT tarybos nariams
Investors’ Forum kreipėsi į LR Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrę Pirmininkę, Kultūros ministrę, Seimo frakcijų seniūnus, Kultūros komitetą ir LRT tarybą, išreikšdami susirūpinimą dėl 2025-11-27 priimto LRT įstatymo pakeitimo, kuris leidžia slapto balsavimo būdu atleisti LRT generalinį direktorių pareiškus nepasitikėjimą.
Argumentai:
Tokia nuostata didina LRT politizavimo riziką ir gali riboti spaudos bei žodžio laisvę, kuri yra kertinis demokratijos pagrindas.
Dabartiniame geopolitiniame kontekste Lietuvai svarbu stiprinti visuomenės pasitikėjimą ir atsparumą, o skuboti sprendimai gali turėti priešingą efektą.
Auditai svarbūs skaidrumui, tačiau jų išvados negali būti politizuojamos ar naudojamos siauriems interesams.
Siūlymas: Inicijuoti platesnę, įtraukią diskusiją dėl nacionalinio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelio, dalyvaujant žurnalistų, visuomenės, teisės ir viešojo valdymo ekspertams, kad būtų užtikrintas LRT nepriklausomumas.
2025 m. gruodžio 4 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Teisingumo Ir Teisėtvarkos Komitetui, Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijai
Investors’ Forum kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Teisingumo ministeriją, palaikydami CK 3.92 str. pakeitimo projektą, kuriuo atsisakoma reikalavimo gauti sutuoktinio įgaliojimą prieš perleidžiant vertybinius popierius.
Argumentai:
Projektas pašalina nelogišką asimetriją: vertybinius popierius galima įsigyti be sutuoktinio sutikimo, bet jų perleidimui jis dabar privalomas, nors perleidimas dažnai mažina riziką.
Toks reikalavimas yra unikalus ES mastu ir mažina Lietuvos patrauklumą vietiniams bei užsienio investuotojams ir investicinių paslaugų teikėjams.
Pakeitimas mažina administracinę naštą, leidžia greičiau priimti sprendimus dėl kintančios vertybinių popierių vertės ir prisideda prie kapitalo rinkos plėtros tikslų.
Sutuoktinių teisės nepažeidžiamos: išlieka bendro sutarimo pareiga, o santykius jie gali reguliuoti vedybų sutartimi; ilgesnė vacatio legis nėra reikalinga.
Siūlymas: Palaikyti projekto priėmimą ir taikyti jį be nepagrįsto įsigaliojimo atidėjimo.
2025 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Investors’ Forum kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir VLK, nepritardami SDĮ, SPĮ ir ANK projektams, kuriais plečiami kontrolės įgaliojimai ir griežtinamos sankcijos.
Argumentai:
Siūlomas „kontrolinis patikrinimas“ yra neaiškus, procedūriškai neapibrėžtas ir iš esmės prilygsta slaptoms kriminalinės žvalgybos priemonėms, nes iki pabaigos apie patikrinimą neinformuojama, gali būti daromi garso/vaizdo įrašai.
Tai nesuderinama su konstituciniais teisinės valstybės principais ir LVAT praktika, nes kontrolė turi vykti skaidriai, su aiškiais aktais, galimybe teikti paaiškinimus ir ginti teises.
Projekte numatytos piniginės baudos yra neproporcingos, nepagrįstos analize, galinčios sukelti neigiamas finansines ir socialines pasekmes bei skatinti korupcijos rizikas.
Baudos neindividualizuojamos (negali būti mažinamos dėl lengvinančių aplinkybių), o papildomi draudimai sudaryti naujas sutartis dubliuoja jau galiojančias pasekmes – tai reiškia dvigubą baudimą.
Siūlymas: Atsisakyti kontrolinio patikrinimo instituto ir peržiūrėti sankcijų modelį, užtikrinant aiškias procedūras, proporcingas bei individualizuojamas baudas ir nedubliuojant atsakomybės už tą patį pažeidimą.
2025 m. gruodžio 2 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Juozui Olekui, Aplinkos apsaugos komitetui, Ekonomikos komitetui
Investors’ Forum kreipėsi į Seimo Pirmininką, Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetus, ragindami nepritarti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto nuostatoms, ypač susietumo ribos mažinimui iki 5 %.
Argumentai:
Susietumo ribos mažinimas nuo 25 % iki 5 % yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo logikai – 5 % akcininkas realiai nekontroliuoja įmonės ir negali daryti įtakos žemės įsigijimui.
5 % kriterijus būtų praktiškai neįgyvendinamas įmonėse su daug smulkiųjų akcininkų, ribotų akcijų perleidimą ir apsunkintų įmonių finansavimą.
Siūlomi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo limitai (pvz., iki 3 ha, 21 ha) yra fragmentiški, nepagrįsti duomenimis ir mažintų pirkėjų ratą bei pajamas gynybos finansavimui.
Projektas rengiamas be pakankamo poveikio vertinimo ir gali bloginti investicinę aplinką bei žemės rinkos veikimą.
Siūlymas: Sustabdyti projekto svarstymą ir grąžinti jį pakartotiniam vertinimui, atlikus nepriklausomą teisinį, ekonominį ir konkurencinį poveikio vertinimą bei įtraukus socialinius partnerius; klausimą svarstyti ir Ekonomikos komitete.
2025 m. gruodžio 1 d.
LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, LR Vyriausybės kanceliarijai, LR Užsienio reikalų ministerijai, LR Finansų ministerijai, LR Energetikos ministerijai, LR Žemės ūkio ministerijai
Investors’ Forum kreipiasi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei kitas atsakingas institucijas, ragindami ES trialoguose ir Tarybos darbo grupėse palaikyti CSDDD direktyvos 22 straipsnio išbraukimą.
Argumentai:
22 straipsnis, nustatantis privalomus klimato pertvarkos planus, kelia riziką energinių produktų (naftos, dujų) tiekimo saugumui ir diversifikacijai Europoje, didindamas energetinės priklausomybės grėsmes.
Reikalavimai dubliuojasi su CSRD direktyva ir didina administracinę naštą, mažina įmonių strateginį lankstumą.
22 straipsnis nustato neproporcingus tikslus (1,5 °C), neturint aiškios metodikos, ir numato reikšmingas finansines sankcijas (iki 5 % pasaulinės apyvartos).
Yra reali rizika, kad tarptautiniai energinių produktų tiekėjai pasitrauks iš ES rinkos, kas lemtų kuro, elektros, šildymo bei trąšų kainų augimą, infliaciją ir neigiamą poveikį pramonei bei ūkininkams.
Siūlymas: ES derybose palaikyti 22 straipsnio išbraukimą iš CSDDD direktyvos ir atitinkamus susijusių nuostatų pakeitimus, taip pat koordinuoti poziciją su Latvija ir Estija.
Investors’ Forum palaiko siekį modernizuoti valstybės tarnybą, tačiau pažymi, kad projekte vis dar dominuoja „carinės vadybos“ ir baudimo kultūros logika, kuri neskatina atsakomybės ir vertės kūrimo visuomenei.
Argumentai:
Dabartinė sistema orientuota į pavedimų vykdymą, o ne į poveikį visuomenei; tai silpnina efektyvumą ir skatina atsakomybės vengimą.
Atsakomybė projekte vis dar suprantama kaip bausmė, o ne kaip skatinimas siekti rezultatų ir mokytis iš klaidų.
Projekte trūksta skaidrumo ir piliečių intereso akcento; veiklos rezultatai turi būti vertinami pagal realią naudą visuomenei.
Efektyvumas neturėtų būti suprantamas tik kaip sąnaudų mažinimas – svarbus rezultato ir kaštų santykis.
Siūlymai:
Įtvirtinti atsakomybės principą kaip orientaciją į geriausią rezultatą visuomenei ir mokymąsi iš klaidų.
Įtraukti skaidrumo principą – viešinti veiklos rodiklius, pasiektus rezultatus ir jų poveikį visuomenei.
Patikslinti efektyvumo principą, akcentuojant naudos visuomenei ir kaštų santykį.
Remtis 2011 m. VVĮ reformos principais – depolitizavimu, profesionalia vadyba ir aiškiais veiklos rodikliais.
2025 m. lapkričio 14 d.
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Investors’ Forum kartu su kitomis organizacijommis nepritarė VMI komentarui dėl MTEP lengvatos pakeitimo, kuris iš esmės keičia daugiau nei penkerius metus galiojusį aiškinimą.
Argumentai:
Pakeitimas pažeidžia teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei kelia teisinį netikrumą mokesčių mokėtojams.
Nauji reikalavimai išskirti MTEP sukurtos turto dalies pajamas dažnai yra praktiškai neįgyvendinami.
Lengvatos taikymo susiaurinimas mažintų investicijas į MTEP, nors valstybės strateginis tikslas – skatinti inovacijas ir technologinę plėtrą.
Siūlymai:
Net taikyti naujo komentaro atgaline data.
Kai atskirti MTEP pajamų neįmanoma – laikyti MTEP turtą vienu vienetu su bendru turtu.
Diskusiją dėl komentaro svarstyti VMI Konsultacinėje taryboje.
2025 m. lapkričio 6 d.
LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Vyriausybės kanceliarijai, Finansų ministerijai
Investors’ Forum siūlė perkelti elektroninių ryšių valdymo sritį iš Susisiekimo ministerijos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Elektroniniai ryšiai tapo kertine skaitmeninės ekonomikos dalimi, glaudžiai susijusia su duomenų politika, dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu.
Tokia pertvarka, kaip taikoma kai kuriose ES šalyse, užtikrintų veiksmingesnį politikos koordinavimą ir greitesnį reagavimą į technologinius pokyčius.
Sprendimas sustiprintų skaitmeninės politikos koordinavimą, aiškumą ir investicinį patrauklumą.
Siūlymas:
Pakeisti Vyriausybės nutarimą Nr. 330, perkeliant elektroninių ryšių politikos formavimą į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetenciją.
2025 m. lapkričio 3 d.
LR Seimo Užsienio reikalų komitetui, LR Seimo Žmogaus teisių komitetui, LR Vyriausybei, LR vidaus reikalų ministerijai, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Investors’ Forum išreiškė palaikymą projekto tikslui skatinti užsieniečių integraciją, tačiau pabrėžė, kad nauji reikalavimai turi būti proporcingi, aiškūs ir atitinkantys darbo rinką.
Lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas turėtų būti taikomas tik darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su tiesioginiu bendravimu su klientais.
Siūloma išimtis investuotojams, įmonių vadovams, gamybos ir transporto sektorių darbuotojams, taip pat tarptautinių mokyklų mokytojams ir dėstytojams.
Ribojimas užsienio studentams dirbti iki 20 val. per savaitę mažintų jų integraciją ir prisidėjimą prie Lietuvos ekonomikos.
Siūlymai:
Taikyti lietuvių kalbos reikalavimą proporcingai pagal darbo pobūdį.
Atsisakyti darbo laiko ribojimo užsienio studentams arba jį taikyti tik pirmųjų kursų studentams.
Įsigaliojimą atidėti iki parengiant visus lydimuosius teisės aktus.
2025 m. spalio 8 d.
Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos (VESK) pirmininkui, užsienio reikalų viceministrui Sigitui Mitkui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Laimonui Rudžiui, Vyriausybės kanclerio pirmajam pavaduotojui Justui Pankauskui, Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui Evaldui Raistenskiui, Finansų ministerijos kancleriui Mindaugui Šimai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kanclerei Ingai Steponavičienei, Užsienio reikalų ministerijos kanclerei Aistei Stakėnienei, Teisingumo ministerijos kanclerei Liucinai Kotlovskai
Investors’ Forum ragino Vyriausybę užtikrinti, kad Lietuvos pozicija dėl PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos būtų suderinta tarp institucijų ir atspindėtų nacionalinius interesus.
Europos Komisijos pozicijoje siūlomos priemonės (pvz., tabako produktų pardavimo ribojimai, filtrų draudimai, kainų kontrolė) viršija Konvencijos nuostatas, neatitinka ES teisės ir galėtų turėti neigiamą poveikį ekonomikai, pramonei ir užimtumui.2
Siūlymai kelia grėsmę teisinio aiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo principams.
Griežti draudimai nesumažintų rūkymo, bet didintų nelegalią prekybą ir šešėlinę ekonomiką.
Siūlymai:
Nepalaikyti radikalių ir nepagrįstų priemonių, neatitinkančių ES ir Lietuvos teisės.
Lietuvos poziciją dėl šių klausimų derinti Vyriausybės Europos Sąjungos komisijoje, įtraukiant socialinius partnerius.
2025 m. spalio 7 d.
LR Seimo Ekonomikos komitetui, LR Seimo Audito komitetui
Investors’ Forum nepritarė daliai Vyriausybės išvadų dėl Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio pakeitimo projekto. Asociacijos pabrėžė, kad siūlomas projekto variantas užtikrina aiškesnes, skaidresnes ir proporcingesnes baudų nustatymo taisykles.
Siūlomas ribojimas, kad po pirmojo baudos apskaičiavimo etapo bazinė bauda negalėtų viršyti 50 % maksimalios, neprieštarauja ES direktyvoms ir užtikrina proporcingumą. 2.
Maksimalių baudų taikymas išlieka galimas vėlesniuose etapuose, todėl teiginiai apie jų neįmanomumą – nepagrįsti.
Vyriausybės siūlomas taikymo laikotarpis pernelyg komplikuotas; tikslinga išlaikyti iki šiol taikytą aiškų principą, siejantį naujas taisykles su Konkurencijos tarybos tyrimų pabaiga.
Siūlymai:
Palikti Projekte numatytą 50 % ribą po pirmojo etapo.
Įsigaliojimo nuostatas suvienodinti su ankstesne praktika – taikyti naujas taisykles pagal tyrimų pabaigos datą.
2025 m. spalio 7 d.
LR Seimo pirmininkui J. Olekui, LR Seimo valdybos nariams, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, LR Seimo Ekonomikos komitetui, LR Seimo frakcijų seniūnams
Investors’ Forum nepritarė siūlymui steigti naują Energetikos ir darnios plėtros komitetą. Dabartinis modelis, kai energetikos klausimai svarstomi Ekonomikos komitete, užtikrina nuoseklumą, koordinaciją ir kompleksinį požiūrį į ekonomikos, transporto bei investicijų politiką.
Energetika yra neatskiriama ekonomikos dalis, todėl turi būti svarstoma kartu su ekonomikos ir susisiekimo politika.
Ekonomikos komitetas per dešimtmečius sukaupė reikšmingą patirtį energetikos reguliavimo srityje.
Siūlomas Statuto projektas dubliuoja funkcijas, kelia teisinio aiškumo problemų ir silpnina koordinaciją.
Nėra įrodymų, kad dabartinės komisijos funkcijos būtų nepakankamos; naujo komiteto steigimas didintų administracinius kaštus.
Investors’ Forum Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlė peržiūrėti Užimtumo įstatymo priemones, ypač tas, kurios skirtos aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų įgijimui (PVK) ir paramai verslui kurti (APVK).
Mūsų siūlymai:
Vertinti priemonės efektyvumą pagal realų dalyvių karjeros judėjimą – ar jie po programos pereina į aukštesnės pridėtinės vertės darbus, o ne pagal formalų statusą „dirbantis / bedarbis“.
Išlaikyti galimybę dalyvauti ir užimtiems (dirbantiems) asmenims, nes tai skatina kvalifikacijos kėlimą ir darbo rinkos mobilumą.
Supaprastinti taikymą ir orientuotis į faktinius darbo rinkos rezultatus, o ne formalias kategorijas.
Investors‘ Forum Energetikos ministerijai pateikė pasiūlymus dėl kelių įstatymų pakeitimų, siekdami didinti Lietuvos konkurencingumą ir pritraukti daugiau investuotojų.
Pritarėme Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, kuriais būtų sumažinti investuotojų prijungimo prie tinklų kaštai – investuotojas dengtų tik 10 %, o likusi dalis būtų išskaidyta per 10 metų. Taip pat siūlėme sukurti tinklų įrenginių rezervą, kuris sutrumpintų prijungimo laiką nuo kelerių metų iki kelių mėnesių, ir taikyti „fast-track“ principą darbų vykdymui. Šie pakeitimai, mūsų vertinimu, padėtų pritraukti aukštos pridėtinės vertės gamybos, duomenų centrų ir baterijų projektus.
Pritarėme Energetikos įstatymo pakeitimams, kurie supaprastintų užsienio rangovų ir darbuotojų reikalavimus – nebereikėtų lietuviškų atestatų, pakaktų civilinės atsakomybės draudimo, o leidimų prekybai SGD ir naftos produktais tvarka būtų paprastesnė. Tai sudarytų sąlygas greičiau įgyvendinti projektus ir mažintų administracinę naštą.
Įspėjome, kad tinklų įrenginių rezervo kaštai neturi būti perkeliami verslui ar vartotojams per elektros tarifus, kad nebūtų mažinamas konkurencingumas.
Pasiūlėme netaikyti galios dedamosios balansavimo kaupikliams ir viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms, kad šie sektoriai galėtų vystytis greičiau ir efektyviau.
Investors’ Forum kreipėsi į Aplinkos ministeriją kartu su Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijomis, siekdami atkreipti dėmesį į būtinybę atsargiai vertinti ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) išplėtimą:
Pabrėžėme, kad plėtra turi būti grindžiama išsamiu poveikio vertinimu ir derinama su pramonės sektoriais. Skubotas mechanizmo taikymo išplėtimas galėtų padidinti sąnaudas ir pakenkti Europos pramonės konkurencingumui.
Siūlėme išlaikyti esamas apsaugos priemones nuo anglies nutekėjimo – nemokamus taršos leidimus ir finansines kompensacijas energetiškai intensyviems sektoriams. Mūsų nuomone, CBAM turėtų papildyti, o ne pakeisti šias priemones.
Raginome atlikti detalią sektorių analizę ir numatyti finansinę paramą pramonės dekarbonizacijai bei inovacijoms, kad būtų išlaikytas konkurencingumas ir užtikrintas teisingas perėjimas prie žaliosios ekonomikos.
Įspėjome apie didėjančią CBAM apėjimo riziką, kai trečiųjų šalių gamintojai keičia produktų klasifikacijas siekdami išvengti mokesčių, ir pasiūlėme taikyti proporcingas, rizikos analize pagrįstas prevencijos priemones, kad nebūtų didinama administracinė našta ES įmonėms.
Investors’ Forum kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, kviesdami palaikyti Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą Energetikos ministro pareigoms.
Pabrėžėme, kad energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta kritiniai procesai, kuriems būtinas tęstinumas – ES finansuojamų energetinės infrastruktūros apsaugos projektų įgyvendinimas, atsinaujinančios energetikos plėtros programos tęstinumas ir investuotojų pasitikėjimo išlaikymas.
Akcentavome, kad ministro pasikeitimas sustabdytų pradėtus darbus, ypač diskusijas dėl rinkos reguliavimo ir naujų mechanizmų, tokių kaip „Contract for Difference“ įdiegimo, kurie būtini investicijoms į elektros gamybą.
Pažymėjome, jog artimiausiais metais Lietuva turės perkelti ES elektros rinkos reformos sprendimus, užtikrinančius kainų stabilumą ir investicinį patrauklumą, todėl Energetikos ministerijai reikalingas stabilumas.
Raginome, kad pradėtos reformos – gaminančių vartotojų plėtra, transporto elektrifikavimas, DAEI sistemos kūrimas ir energetikos sektoriaus debiurokratizavimo programa – būtų tęsiamos be trukdžių.
Pabrėžėme, jog Žygimanto Vaičiūno veikla energetikos bendruomenės vertinama teigiamai, todėl, atsižvelgiant į Vyriausybės programos tęstinumą, siūlėme jam patikėti šios programos įgyvendinimą.
2025 m. rugsėjo 12 d.
LR Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (Sveikatos apsaugos ministerija), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Investors’ Forum pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai dėl naujos sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarkos aprašo projekto.
Pabrėžėme, kad siūlomas terminas naujiems paslaugų teikėjams pateikti prašymus yra per trumpas ir priklauso nuo VLK veiksmų, todėl apsunkina planavimą. Siūlėme palikti ankstesnį terminą – iki lapkričio 1 d.
Išreiškėme kritiką, kad naujame apraše nustatyti per aukšti reikalavimai naujiems teikėjams patekti į rinką. Tokie ribojimai praktiškai užkirstų kelią naujiems dalyviams, mažintų konkurenciją ir galimybes pacientams gauti paslaugas arčiau namų. Siūlėme palikti galiojančius ribojimus.
Pabrėžėme, kad projekte nėra aišku, kaip VLK vertintų esamus ir naujus paslaugų teikėjus bei spręstų, kam didinti paslaugų apimtis. Tokia neapibrėžta tvarka kelia subjektyvumo riziką, todėl siūlėme įtvirtinti aiškius ir vienodus vertinimo kriterijus visiems teikėjams.
Pabrėžėme, kad pakeitimų tikslas turėtų būti konkurencinga ir tvari sveikatos priežiūros sistema, kurioje viešasis ir privatus sektoriai veiktų tomis pačiomis sąlygomis, užtikrindami pacientams kokybiškas, prieinamas ir laiku suteikiamas paslaugas.
Investors’ Forum Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė pastabas dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimų projekto.
Siūlėme, kad nepanaudotos savivaldybių paramos lėšos būtų pirmiausia skiriamos užimtumo didinimui – mokymams, perkvalifikavimui ir integracijai į darbo rinką. Tai skatintų žmones grįžti į darbą ir mažintų priklausomybę nuo pašalpų.
Raginome stiprinti nelegalaus darbo kontrolę, įtvirtinti savivaldybių bendradarbiavimą su atsakingomis institucijomis ir aiškiai numatyti, kad parama nelegaliai dirbantiems asmenims būtų nutraukiama.
Pasiūlėme papildyti aiškinamąjį raštą faktiniais duomenimis – kiek asmenų neteko paramos dėl nelegalaus darbo, kad būtų galima įvertinti kontrolės efektyvumą.
Paprašėme pateikti duomenis, kiek valstybės ir ES lėšų skiriama išmokoms ir kiek – užimtumo priemonėms, kad būtų galima užtikrinti balansą tarp pasyvių išmokų ir aktyvaus įsitraukimo į darbo rinką.
2025 m. rugsėjo 3 d.
LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, LR Finansų ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Teisingumo ministerijai, LR Užsienio reikalų ministerijai, LR Vidaus reikalų ministerijai, LR Vyriausybės kanceliarijai
Investors’ Forum kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybės narius dėl Lietuvos pozicijų ir interesų atstovavimo 11-ojoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės konferencijoje.
Pabrėžėme, kad svarbu, jog Lietuvos pozicija būtų derinama su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant verslo organizacijas, kad būtų užtikrintas skaidrus ir visapusiškas interesų atstovavimas.
Akcentavome, kad bet kokie drastiški reguliaciniai suvaržymai, įskaitant naujų produktų draudimus ir papildomus mokestinius įsipareigojimus, gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką, pramonę ir konkurencingumą. Siūlėme atlikti išsamius ekonominius ir socialinius poveikio vertinimus prieš priimant tokius sprendimus.
Pabrėžėme, kad sprendimai ir įsipareigojimai, priimti konferencijoje, negali peržengti Europos Sąjungos teisės ribų ir turi būti suderinti su visomis valstybėmis narėmis.
Įspėjome, kad Lietuva turi išlaikyti principingą poziciją ir nepasiduoti autoritarinių valstybių įtakai, kuri gali kilti tarptautiniuose renginiuose, tokiuose kaip PSO konferencija.
2025 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
Investors’ Forum išreiškė palaikymą Investicijų įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimų projektui, nes jis gerina investicinę aplinką Lietuvoje.
Siūlomos priemonės, kaip paprastesnė žemės nuomos ir įsigijimo tvarka bei lengvatinės sąlygos stambiems projektams, padidins Lietuvos patrauklumą investuotojams.
Tikime, kad šie pakeitimai prisidės prie regioninės plėtros, darbo vietų kūrimo aukštos pridėtinės vertės sektoriuose ir sustiprins Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu.
Priėmus pakeitimus, bus sukurtos palankesnės sąlygos tiek užsienio, tiek vietos investuotojams, generuojant naudą valstybei.
Investors’ Forum išreiškė palaikymą Vyriausybės nutarimo pakeitimų projektui, nes jis gerina eksporto kontrolės sistemą Lietuvoje ir užtikrina efektyvesnį sankcijų vykdymą.
Siūlomos priemonės, kaip eksportuotojo deklaracija ir prekių identifikavimo sistema, padės sumažinti administracinę naštą ir užtikrins, kad kontrolės mechanizmai veiktų efektyviau.
Tikime, kad šie pakeitimai prisidės prie skaidresnio ir lankstesnio eksporto proceso, padidins Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir skatins atsakingai veikiančių verslų plėtrą.
Priėmus pakeitimus, bus sukurtos palankesnės sąlygos tiek užsienio, tiek vietos eksportuotojams, generuojant naudą Lietuvai ir užtikrinant tvaresnę kontrolės sistemą.
Investors‘ Forum išreiškė palaikymą Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų projektui, nes jis sumažintų administracinę naštą ir pagerintų viešųjų pirkimų procesus Lietuvoje.
Siūlomos priemonės, kaip nacionalinio saugumo atitikties deklaracijos atsisakymas, padės sumažinti pirkimų vykdytojų naštą ir užtikrinti efektyvesnį procesą.
Tikime, kad šie pakeitimai prisidės prie paprastesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų proceso, mažindami bylas ir ginčus, bei padidins teismų efektyvumą.
Priėmus pakeitimus, bus sukurtos palankesnės sąlygos tiek užsienio, tiek vietos tiekėjams, taip pat efektyviau išnaudojant viešuosius išteklius.
Investors’ Forum pateikė poziciją ir pasiūlymus dėl ES tabako ir nikotino produktų akcizų peržiūros.
Deleguotų įsipareigojimų ribos
Investors’ Forum nepritarė iš anksto sulyginti mokesčius visiems tabako ir nikotino produktams, nes tai ne šios direktyvos tikslas ir neatitinka vidaus rinkos logikos.
– Siūlome apsiriboti vidaus rinkos argumentais.
– Nustatyti stabilų peržiūros periodiškumą.
– Indeksavimą taikyti tik dėl infliacijos.
Staigus tarifų kėlimas
Mes perspėjome, kad labai greitas ir didelis minimalių mokesčių pakėlimas sukeltų kainų šoką ir skatintų šešėlį.
– Siūlome eiti laipsniškai, su pereinamaisiais etapais.
– Skirtingoms produktų grupėms taikyti skirtingą, pagrįstą apmokestinimą.
– Tikslas – apsaugoti biudžeto pajamas ir riboti infliaciją.
PPP principo taikymas
Investors’ Forum palaiko PPP perkamosios galios pariteto (angl. purchasing power parity – PPP) principą, nes tas pats euro mokestis skirtingose šalyse reiškia skirtingą naštą.
– PPP mažina rinkos iškraipymus ir šešėlio riziką.
– Užtikrina teisingesnę konvergenciją ir mažesnę finansinę naštą ES įnašams.
– Siūlome taikyti didesnę PPP korekciją.
Indeksavimas pagal pagrindinę infliaciją
Investors’ Forum siūlo indeksuoti pagal pagrindinę, o ne bendrą infliaciją.
– Tai stabilesnė bazė, nes pašalina laikinius energijos ir maisto šokus.
– Reikia ekonomikos „lubų“, kad išvengtume ekstremalių šuolių.
– Toks principas jau taikomas kituose ES mokesčių projektuose.
Nacionalinių pajamų pervedimas į ES biudžetą
Investors’ Forum nepritarė idėjai dalį tabako pajamų pervesti į ES daugiametę programą.
– Tai mažintų lėšas viešosioms paslaugoms ir kovai su kontrabanda.
– Silpnintų pasienio kontrolę ir konkurencingumą.
– Prieštarautų sanglaudos ir solidarumo logikai.
Mūsų tikslas – paprastesnė ir prognozuojama GPM sistema, skatinanti darbą, filantropiją ir investicijas.
Darbo pajamų tarifai
Mes siūlėme neįvesti naujo papildomo tarifo vidurinei pajamų daliai.
– Toks tarifas neproporcingai didintų darbo vietos kainą ir mažintų konkurencingumą.
– Poveikis ypač neigiamas aukštos pridėtinės vertės sektoriams.
Paveldėtos akcijos
Mes siūlėme, kad pardavus paveldėtas akcijas pajamos nebūtų laikomos „spekuliacija“ vien dėl laikymo trukmės.
– Siūlome atsisakyti privalomo išlaikymo termino paveldėjimo atvejais.
– Taip užtikrintume verslo tęstinumą šeimose ir išvengtume diskriminacijos.
Filantropija (paramos lengvata) Mes siūlėme aiškią GPM lengvatą gyventojų aukoms NVO.
– Skatiname pilietinį įsitraukimą ir NVO finansinį savarankiškumą.
– Lengvata būtų ribota, kad liktų tikslinga ir skaidri.
Papildomas sveikatos draudimas
Mes siūlėme padidinti neapmokestinamą darbdavio apmokamo savanoriško sveikatos draudimo ribą ir išplėsti paslaugas.
– Įtraukti nekompensuojamas paslaugas, pvz., odontologiją ir regą.
– Tai trumpintų eiles ir greitintų grįžimą į darbą.
Investicijos į startuolius: pelno neapmokestinimas
Mes siūlėme neapmokestinti pelno, kai gyventojas po ilgesnio laikymo parduoda ankstyvos stadijos inovatyvios įmonės akcijas ir neturėjo kontrolės.
– Taikytinos aiškios sąlygos dėl įmonės dydžio, veiklos pobūdžio ir laikymo trukmės.
– Tikslas – pritraukti privatų kapitalą į technologijų augimą.
Investicijų nuostolių perkėlimas
Mes siūlėme leisti perkelti finansinių priemonių nuostolius į kitus metus ir jais dengti ateities pajamas.
– Tai teisinga mokesčių mokėtojui ir atitinka bendruosius mokesčių principus.
– Startuolių lengvatai būtų taikomi atskiri apribojimai, kad nebūtų piktnaudžiaujama.
Investicijų atskaitymas iš pajamų
Mes siūlėme leisti iš apmokestinamųjų pajamų atimti tiesiogines investicijas į jaunų inovatyvių įmonių naujas akcijas.
– Reikėtų ilgesnio laikymo ir nebūti dominuojančiu akcininku.
– Tai atkartotų sėkmingą tarptautinę praktiką ir plėstų privačių investuotojų ratą.
Investors’ Forum išreiškė nepritarimą pasiūlymui, kuris įpareigotų darbdavius informuoti „Sodrą“ apie darbuotojo ligą ir pateikti duomenis per „Sodros“ informacinę sistemą.
Siūlomas papildomas reikalavimas darbdaviams informuoti „Sodrą“ apie darbuotojo ligą sukels papildomą administracinę naštą, nes šiuo metu darbdaviai turi galimybę suteikti apmokamas ligos dienas be nedarbingumo pažymėjimo.
Nors tikslas buvo sumažinti administracinę naštą sveikatos priežiūros specialistams, šis pakeitimas tiesiog perkelia naštą darbdaviams.
Siūlome šiuos pakeitimus pirmiausia taikyti viešajame sektoriuje ir tik įvertinus jų poveikį, svarstyti galimybę juos įgyvendinti privačiame sektoriuje.
Investors’ Forum pateikė pastabas dėl HN33 (Lietuvos higienos norma „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“) pakeitimų.
Mūsų siūlymai:
Taikymas ir pereinamieji laikotarpiai: griežtesnes ribas taikyti tik naujiems objektams nuo 2028 m., esamiems – švelnesnes; transporto triukšmui numatyti pereinamąjį laiką iki 2040 m.
Proporcingumas ir suderinimas: prieš įsigaliojimą atlikti nepriklausomą ekonominį poveikio vertinimą; ribas sulyginti su ES vidurkiu, kad reikalavimai nebūtų pertekliniai.
Metodika ir aiškumas: patvirtinti praktines triukšmo vertinimo gaires, ypač mišrių šaltinių atvejais, kad sumažėtų interpretacijų skirtumai.
Valdymas ir peržiūra: aiškiai paskirstyti institucijų atsakomybę už stebėseną ir kontrolę; nustatyti normos peržiūrą po 3 metų.
Erdvės ir planavimas: patikslinti, ar ribos taikomos tik viešoms ar ir privačioms vaikų žaidimų aikštelėms; išplėsti „ramybės zonas“ sveikatinimo ir reabilitacijos įstaigoms; įtraukti NT vystytojams rekomendacijas projektavimo etape.
Investors’ Forum išreiškė savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų.
Paciento valios autonomijos panaikinimas: Mes manome, kad projektai pažeidžia paciento teises, nes jie siūlo, jog pacientas turės mokėti visą gydymo kainą, o ne tik skirtumą nuo vidutinių paslaugų teikimo sąnaudų, kas yra nesuderinama su paciento teisėmis.
Socialinių partnerių derinimo trūkumai: Mes pastebėjome, kad projektai nebuvo tinkamai derinami su socialiniais partneriais, ypač pacientų organizacijomis, kurios buvo pakviestos ne aptarti jų pastabas, bet tik pateikti nuomonę apie paslaugų apmokėjimą.
Poveikio vertinimo stoka:
Mes taip pat manome, kad projektui trūksta išsamaus poveikio vertinimo, ypač apie tai, kaip šie pakeitimai paveiks pacientus, paslaugų prieinamumą ir specialistų darbo sąlygas.
Antikorupcinio vertinimo trūkumas:
Mes norime pabrėžti, kad projektai nepateikti su privalomu antikorupciniu vertinimu, kaip to reikalauja teisės aktai, ir tai yra didelė spraga, kurios negalime ignoruoti.
Investors’ Forum pateikė pastabas dėl PAV įstatymo ir lydinčių aktų pakeitimų Aplinkos ministerijai.
Mūsų siūlymai:
Kompetencija ir terminai: pastabas teikti tik pagal aiškiai apibrėžtą kompetenciją, nustatyti vienodus griežtus terminus visiems dalyviams, „neatsakymas = pritarimas“.
Nacionalinis saugumas: savivaldybės neturi galios stabdyti valstybei ar regionui svarbių, strateginės infrastruktūros ir gynybos projektų.
Teisinė apsauga: įtvirtinti teisę skųsti institucijų veiksmus ar neveikimą teismui.
Investors’ Forum kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybės narius dėl darbo kodekso pakeitimų, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą ir supaprastinti darbo santykių valdymą.
Mūsų siūlymai:
Pratęsti išbandymo laikotarpį iki 6 mėnesių per kolektyvinę sutartį, suteikiant daugiau lankstumo ir galimybių prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių.
Pranešti “Sodrai” apie darbuotojo priėmimą likus 1 valandai iki darbo pradžios, leidžiant greitai reaguoti į netikėtus pakeitimus ir užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą.
Leisti darbdaviui padidinti darbuotojo atlyginimą be rašytinio sutikimo, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, supaprastinant darbo užmokesčio kėlimo procesus.
Leisti darbuotojui atsisakyti pakeistų darbo sąlygų ar darbo laiko be baimės būti atleistam, išskyrus tam tikras išimties aplinkybes.
Suteikti darbdaviui teisę atleisti darbuotoją dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su darbuotojo kalte, išmokant kompensaciją, kaip numatyta įstatyme.
LR sveikatos apsaugos ministerijai, LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui, LR Vyriausybei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
LR finansų ministerijai, LR sveikatos apsaugos ministerijai, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijai, LR Prezidento kanceliarijai, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui
LR Vyriausybei, LR sveikatos apsaugos ministerijai, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
