Verslo lyderius Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai kasmetiniame susitikime su Ministru Pirmininku ir ministrais aptarė Lietuvos ekonomikos ir investicinės aplinkos iššūkius. Verslo atstovai pabrėžė, kad skandinaviškam gerovės lygiui pasiekti būtinas didesnis produktyvumas, ir pristatė devynias sprendimų kryptis.
„Skandinavišką gerovę turi pagrįsti stipri ekonomika. Jei norime daugiau lėšų gynybai, pensijoms ir kokybiškoms viešosioms paslaugoms, turime aiškiai sutarti, kaip uždirbsime. Tam būtinos investicijos ir sprendimai, didinantys produktyvumą“, – sakė „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Produktyvumas – svarbiausia augimo sąlyga
Forume atkreiptas dėmesys, kad produktyvumas nebeauga, o įmonių pelningumas mažėja. „Investors’ Forum“ ekonomisto dr. Adomo Klimanto pristatyta analizė rodo, kad augimą dar palaiko didesnis dirbančiųjų skaičius ir ilgesnis darbo laikas, tačiau šios galimybės ribotos.
„Tvariam pajamų augimui reikia dviem rankom sukurti vis daugiau vertės. Šiandien tendencija kitokia – produktyvumas neauga, o atlyginimai kol kas didėja pelno sąskaita. Taigi, įmonėms lieka mažiau galimybių investuoti į ateities augimą. Tai labai netvarus modelis. Be produktyvumo augimo ilgainiui nebus pagrindo ir gyventojų pajamoms augti, ir valstybės išlaidoms didėti“, – teigė dr. A. Klimantas.
Investicijos – geriausias būdas didinti žmonių pajamas ir saugumą
Produktyvumo didinimui svarbu skatinti įmonių atsinaujinimą. Todėl Investuotojai siūlo reinvestuojamo pelno paskatą taikyti platesniam sektorių ratui.
Duomenų centrų plėtra galėtų pritraukti apie 100 mln. BVP į biudžetą ir kartu, kaip ir kitos investicijos, padidinti ne tik produktyvumą, bet ir Lietuvos saugumą regione.
Talentai – ilgalaikio augimo pagrindas
Investuotojai produktyvumo didinimui siūlo migracijos strategiją orientuoti į aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Dabar jie sudaro vos 5 % visų Lietuvoje dirbančių užsieniečių ir tai yra nepatrauklus signalas aukštos pridėtinės vertės investicijoms Lietuvoje.
Šiandien migracija Lietuvos biudžetą kasmet papildo apie 500 mln. EUR grynųjų pajamų. Šis rezultatas po 3 metų gali tapti neigiamu, jeigu Lietuvoje vystysis europinė šeimų susijungimo tendencija. Vienas iš sprendimų – prezidentūros siūlomas terminuotų darbo leidimų modelis.
Švietimo srityje norima daugiau ambicijos. Tikslas – geriausias švietimas EBPO. Dabar tarp šių šalių pagal PISA sudėtinį rodiklį esame tik 26-oje vietoje, kai Estija – 3-ioje. Pirmas siūlomas žingsnis – savivaldybėse leisti pradinio ugdymo ilginimą nuo ketverių iki šešerių metų, sudarant vaikams sąlygas ilgiau mokytis saugioje aplinkoje.
Verslas – partneris siekiant efektyvesnės valstybės
Verslo atstovai pabrėžė pasitikėjimo ir kokybiškų valstybės paslaugų svarbą.
Viešajame sektoriuje siūloma matuoti paslaugų kainą, laukimo laiką, kokybę ir gyventojų pasitenkinimą. Jau 2027 m. būtų galima išbandyti 10 institucijų ir 20 paslaugų, o nuo 2028 m. taikyti visoms ministerijoms ir pagrindinėms pavaldžioms įstaigoms.
Kelių (ne)kokybė – valstybės rūbas
Pirmas dalykas ką investuotojai pastebi – kelių kokybė. Gerai valdoma valstybė sugeba pasirūpinti keliais. Kad jie būtų kokybiški ilgam. Lietuvoje keliai remontuoja du kart dažniau nei Latvijoje ar Lenkijoje, todėl būtina užtikrinti didesnę kelių kokybę.
Investuotojai pabrėžė ir oro kelių svarbą. Tarptautinių įmonių vadovai viešai nepasakys, bet dažnu atveju sprendimą kur investuoti regione nulemia ar patogu bus į jį atvykti. Lietuva, šiuo metu, yra tik 3 nuo galo Europoje pagal pasiekiamumą oru. Vien geresnis pasiekiamumas galėtų lemti apie 150 mln. EUR papildomų biudžeto pajamų, o nuosavos avialinijos apie 300 mln. EUR.
DI – suteikia galimybių mažinti šešėlį
Mokesčių kėlimas labiausiai erzina sąžiningai juos mokančius, nes mokesčių nemokantiems jie ir nekyla. Todėl asociacijos nariai siūlo šešėlinės ekonomikos mažinimui pasitelkti dirbtinį intelektą, kuris galėtų parodyti neįprastai didelį turtą ar išlaidas iš nedeklaruotų ar net iš nelegalių pajamų. Vien ši priemonė galėtų atnešti apie 360-540 mln. EUR biudžetui.
„Siūlome konkrečius sprendimus ir esame pasirengę prisidėti verslo patirtimi bei analizėmis. Svarbu sutarti dėl atsakingų institucijų, terminų ir pamatuojamų rezultatų, kad pasiūlymai virstų darbais“, – pabrėžė „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
„Investors’ Forum“ vienija didžiausius užsienio ir Lietuvos investuotojus į Lietuvos ekonomiką skirtingose veiklos srityse. Iš viso asociacijai priklauso daugiau kaip 90 didelių ir gera reputacija pasižyminčių įmonių, tokių kaip „Thermofisher“, „Northway“, „Tesonet“, „Telia“, „Swedbank“, SEB bankas, „Luminor“, „Iki“, „Rimi“, „Lidl“, SBA, „Orlen“, „Omnisend“, „Hostinger“ ir kt. Nariai siekia Lietuvoje kurti palankiausią investicinę aplinką, grįstą pasitikėjimu verslu, efektyviu viešuoju sektoriumi ir stipria talentų sistema. Tai – pamatas saugiai ir turtingai Lietuvai.