„Pinigai priverčia pasaulį suktis“. Pripažįstame – tai tiesa. Todėl šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu, kokiam tikslui jie bus panaudoti. Užsienio šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje milžinišku tempu auga verslo sektorius, kurio pagrindinis tikslas yra spręsti šalies ir globalias problemas. Žinoma – kartu ir uždirbti pelno. Vietinis verslas gali, pavyzdžiui, tiekti švarų geriamajį vandenį Afrikos kaimeliui.

Tačiau iš pradžių reikėtų pasirūpinti savo šalies problemomis. Mažame Nemunėlio Radviliškyje veikiantys bendruomenės senelių namai valstybei sutaupo daugiau nei po 400 eurų nuo kiekvieno senolio, o ir čia gyvenantys nesiskundžia aukštomis kainomis. Tuo metu Lapių kaimo bendruomenė ką tik užbaigė milijoninį projektą, įdarbino savo gyventojus ir dabar iš uždirbtų lėšų ruošiasi statyti vaikų žaidimų aikšteles. Ir nusipirkti visa kita, ko savivaldybė negali šiai bendruomenei parūpinti.

Šių mažų kaimelių gyventojai jau įrodė: tai, ką ne visuomet pavyksta įgyvendinti su didžiuliais pinigais, dažniausiai įgyvendinama su dešimteriopai mažesne suma ir daug nuoširdaus noro.

Tokios problemos, kaip jaunimo nedarbas, neįgaliųjų užimtumo trūkumas yra sprendžiamos valstybės ir Europos Sąjungos finansinėmis lėšomis. Tačiau Didžioji Britanija jas sprendžia skatindama socialinius verslus, o Lietuva – berdama šias lėšas į kiaurą rėti.

700 milijonų – regioninei kaimo plėtrai, 175 milijonai – jaunimo nedarbui mažinti, 5000 finansuojamų darbo vietų – neįgaliesiems. Tokios sumos skiriamos jau kelerius metus – ar situacija gerėja?

Neįgalieji tikrai turi galimybę dirbti. Tačiau visos neįgalieisiems sukurtos darbo vietos sutelktos tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jas sukuria vos 140 įmonių, priklausančių 75-iems asmenims. Šiuo metu tokias įmones Lietuvoje gali steigti ir fiziniai asmenys.

O kaip jaunimo nedarbas? „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje 2013 metais jaunimo (18 – 25 metų) nedarbo rodiklis siekė 26 procentus. Nuo to laiko, kai šiai problemai spręsti pradėtos skirti lėšos, jis sumažėjo beveik 7  proc. (nuo 32,9 proc.) . Ateinančiame finansiniame periode tam vėl planuojama skirti 120 mln eurų. O gal rezultatų galima pasiekti greičiau ir pigiau?

Socialinis verslas taupo valstybės ir Europos sąjungos lėšas socialinėms paslaugoms, įdarbina žmones regionuose, užima darbo nerandantį jaunimą. Todėl Didžiojoje Britanijoje šiuo metu vienas iš penkių verslų yra socialinio pobūdžio. Ar galime pasekti šiuo pavyzdžiu?

Beveik 150 dalyvių balandžio 9-10 dienomis vyksiančiame Socialinio verslo forume klausys Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos socialinių verslų savininkų bei už šio sektoriaus plėtrą atsakingų institucijų atstovų pranešimų ir mėgins atsakyti į šį klausimą.

Renginyje be socialinių verslininkų iš Latvijos, Didžiosios Britanijos, pradedančių jaunųjų Lietuvos verslininkų dalyvaus ir ką tik savo socialinį verslą įkūrusi Jurgita Jurkutė, kurios butikas „Trys seserys“ siekia padėti į bėdą patekusioms moterims ir didmiesčiuose, ir regionuose.

Renginyje taip pat dalyvaus ir „šviežiai“ pasirašytą Lietuvos socialinio verslo koncepciją apžvelgs Ūkio viceministras Marius Skarupskas, pranešimų klausys Seimo nariai Juras Požėla, Gintaras Steponavičius, Donatas Jankauskas.

Renginį organizuoja Britų taryba, kartu su nevyriausybine organizacija „Geri norai.lt“ bei organizacija NVO Avilys.

Renginio data:balandžio 9–10 dienomis.

Renginio vieta: Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), Saulėtekio alėja 5

Renginio kalba: anglų, su sinchroniniu vertimų į lietuvių kalbą.

Moderatoriai:

–          Phil Tulba, socialinio verslo ekspertas, Jungtinė Karalystė

–          Andželika Rusteikienė, „Investors’ forum“komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė, Gerinorai.lt partnerė

 

Renginio programą galite rasti: www.socialinisverslas.lt