Valstybės institucijos turėtų įrodyti, kokią naudą gyventojams sukurs už papildomus biudžeto pinigus. Verslo lyderius Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ siūlymu, institucijoms, kurios prašo daugiau lėšų, bet nepagrindžia jų naudos, 2027 m. asignavimai turėtų būti mažinami 5 proc., palyginti su 2026 m. Išimtis būtų taikoma įstatymų nustatytoms išmokoms skirtoms lėšoms.

„Dabar biudžeto derybose dažniausiai kalbama, kiek papildomų pinigų reikia. Tačiau pagrindinis klausimas – ką už juos gaus Lietuvos žmonės? Verslas, investuodamas papildomą eurą, vertina jo grąžą. Valstybė turi vadovautis ta pačia logika: geresnius rezultatus pasiekiančios institucijos turi turėti galimybę gauti daugiau lėšų. Jei papildoma nauda nepagrindžiama, finansavimas neturėtų automatiškai augti“, – sako „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Svarbiausia – kokią vertę sukuria kiekvienas euras

Šiuo metu biudžeto derybos daugiausia remiasi ankstesnių metų išlaidomis ir jų prieaugiu. Investuotojai siūlo, kad papildomo finansavimo prašanti institucija viename puslapyje įvardytų iki trijų svarbiausių pasiektų rezultatų, paaiškintų, ką nuveiks gavusi daugiau lėšų, ir kokio rezultato netektų, jeigu finansavimas mažėtų. Būtų vertinama paslaugų apimtis, jų kokybė ir kiek kainuoja vienas rezultatas.

Poveikį viešajame sektoriuje jau galima išmatuoti. Pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija skaičiuoja, kiek žmonių po patikrinimų pradėjo dirbti legaliai. Be to, 2025 m. 83,7 proc. teismų sprendimų bylose, perduotose iš inspekcijos darbo ginčų komisijų, iš esmės sutapo su komisijų sprendimais. Tai leidžia įvertinti ir poveikį biudžeto pajamoms, ir sumažinti teismų krūvį.

Taupyti turėtų apsimokėti

Asociacija siūlo naikinti paskatą metų pabaigoje išleisti visas likusias lėšas vien dėl baimės, kad kitais metais biudžetas bus mažesnis. Jei institucija pasiekia sutartus rezultatus, sutaupymas neturėtų savaime mažinti jos kitų metų finansavimo. O institucijų pateiktus pagrindimus ir jų vertinimus siūloma skelbti viešai.

Siūlymas pateikiamas svarstant 2027 metų biudžetą, kuriame numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Valstybės kontrolės vertinimu, deficitas gali siekti 5 proc. BVP, o valstybės skolos palūkanoms kitąmet teks skirti apie 1,4 mlrd. eurų. Investuotojų nuomone, tai dar viena priežastis kiekvieną papildomą išlaidų eurą sieti su aiškiu poveikiu.

Viešųjų finansų tvarumas tiesiogiai veikia investicinę aplinką

Mokestinių taisyklių stabilumas, valstybės skolinimosi kaina ir finansavimo sąlygos verslui tiesiogiai priklauso nuo viešųjų finansų tvarumo. Kai viešosios išlaidos auga nevertinant jų poveikio, didėja skolinimosi arba naujų mokesčių poreikis. Be to, įmonės kasdien naudojasi viešosiomis paslaugomis – nuo leidimų išdavimo iki mokesčių administravimo, todėl institucijų darbo kokybė ir greitis lemia ir Lietuvos patrauklumą investicijoms.

„Investors’ Forum“ ragina Seimo Biudžeto ir finansų komitetą surengti viešus didesnio finansavimo prašančių institucijų vadovų klausymus dar svarstant 2027 m. biudžetą. Finansų ministerijai siūloma šį poveikio vertinimo principą įtvirtinti rengiant 2028–2030 metų biudžetą.

Apie „Investors’ Forum“

„Investors’ Forum“ vienija didžiausius užsienio ir Lietuvos investuotojus į Lietuvos ekonomiką skirtingose veiklos srityse. Iš viso asociacijai priklauso daugiau kaip 90 didelių ir gera reputacija pasižyminčių įmonių, tokių kaip „Thermofisher“, „Northway“, „Tesonet“, „Telia“, „Swedbank“, SEB bankas, „Luminor“, „Iki“, „Rimi“, „Lidl“, SBA, „Omnisend“, „Hostinger“ ir kt. Nariai siekia Lietuvoje kurti palankiausią investicinę aplinką, grįstą pasitikėjimu verslu, efektyviu viešuoju sektoriumi ir stipria talentų sistema. Tai – pamatas saugiai ir turtingai Lietuvai.