Besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka verčia Lietuvos įmones veiklą perkelti į užsienį, rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas. 70 proc. apklaustų rinkos dalyvių teigė, kad per pastaruosius penkerius metus verslui nepalankių valdžios sprendimų tik daugėjo. Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus jau 33-ią kartą pristato Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Visą tyrimą galite atsisiųsti paspaudę čia.

 

„Užuot galvojęs apie verslo plėtrą, Lietuvoje verslas turi nuolat nerimauti, kokius naujus mokesčius ar reguliavimus įves valdžia. Tad siekdamas apsisaugoti verslas paprasčiausiai emigruoja. Kartu su juo – ir dalis šalies mokestinių pajamų“, –  teigia Lietuvos ekonomikos tyrimo vadovas Laurynas Rekašius.

Tyrimas rodo, viena svarbiausių priežasčių, lemiančių kapitalo judėjimą iš Lietuvos, yra sunkiai prognozuojama ir dažnai kintanti įstatyminė bazė. Taip teigė net 91 proc. apklaustųjų.

„Sunkiai prognozuojamus įstatyminės bazės pokyčius puikiai iliustruoja praėjusios kadencijos Seimo darbo rezultatai. Net pusę iš 2487 priimtų teisės aktų Seimas priėmė ypatingos skubos tvarka. Tai rodo, kad tikrai nebuvo išvengta techninių klaidų. Nebuvo ir tinkamai įvertintos galimos neigiamos pasekmės verslui ir gyventojams“, – teigė LLRI ekspertas L. Rekašius.

Didžioji dauguma (91 proc.) respondentų taip pat sutiko, jog prie įmonių sprendimo iškelti visą ar dalį veiklos iš Lietuvos prisideda didelis biurokratijos lygis.

Daugiau nei 70 proc. respondentų teigė, kad prie verslo emigracijos smarkiai prisideda ir kiti veiksniai tokie kaip didelė politinė rizika, nepalanki mokestinė aplinka ir aukštas korupcijos lygis. Tai patvirtina ir Pasaulio ekonomikos forumo šalių konkurencingumo analizė, kurioje korupcija Lietuvoje įvardijama kaip pagrindinė problema verslui.

Taip pat rinkos dalyvių buvo klausiama, kokie dabar viešoje erdvėje ir tarp politikų plačiai diskutuojami sprendimai paskatintų verslą išsikelti iš Lietuvos. Kaip svarbiausią veiksnį respondentai išskyrė progresinius mokesčius visoms pajamoms (27 proc. nuo visų galimų atsakymų).

„Jeigu iš tiesų norime pritraukti ir išlaikyti investicijas Lietuvoje, turime orientuotis į paprastą mokesčių sistemą ir proporcinius tarifus. Centrinės, Rytų Europos ir Balkanų šalyse kaip tik populiarėja paprastos, proporcinės mokesčių sistemos, o būtent šios šalys yra  pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl užsienio investicijų. Progresinių mokesčių įvedimas būtų čia veikiančių įmonių išvarymas tiesiogine to žodžio prasme. Kartu išvyktų ir aukštos kvalifikacijos specialistai“, – sako L. Rekašius.

Tyrimo dalyvių  nuomone, renkantis šalį investicijoms ypač svarbūs su pelnu ar nuostoliu susiję mokesčių tarifai. Daugiau nei 90 proc. rinkos dalyvių kaip svarbiausius mokestinės aplinkos aspektus įvardino reinvestuojamo pelno apmokestinimą, pelno mokesčio tarifą, socialinio draudimo mokestį ir tai, ar ribojamas mokestinių nuotolių perkėlimas.

Pastaraisiais metais pagrindinis Lietuvos investicijų srautas buvo nukreiptas į palankesnius mokesčius kapitalui turinčias šalis, pvz., Nyderlandų karalystę ir Kiprą. 2008–2012 metais net penkis kartus išaugo investicijų dalis užsienyje, susijusi su kontroliuojančių bendrovių steigimu, t.y. tose šalyse ne vykdoma pagrindinė įmonių veikla, o tik sumokami mokesčiai.