Verslo tarybos vienijamos verslo organizacijos – „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija – pateikė pastabas dėl teisės aktų projektų, kuriais siekiama ratifikuoti itin kontraversišką ir daug diskusijų visoje Europos Sąjungoje keliantį susitarimą.

Užsienio reikalų ministerija parengė ir pateikė derinti LR Vyriausybės nutarimo, LR Prezidento dekreto ir LR įstatymo dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo projektus. Teikiamų projektų tikslas – ratifikuoti 2020 m. gegužės 5 d. Briuselyje priimtą Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo.

Šį susitarimą yra pasirašiusios 23 ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva. Juo susitarta nutraukti tarp ES valstybių narių sudarytas dvišales investicijų apsaugos sutartis. Tokios sutartys, kurias vien Lietuva yra sudariusi su 17 kitų ES narių (Belgijos ir Liuksemburgo ekonomine sąjunga, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Nyderlandais, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija), saugo užsienio investicijas nuo neteisėto jų nusavinimo, diskriminacijos ir įpareigoja valstybes investicijų atžvilgiu elgtis sąžiningai ir teisingai. Jeigu užsienio investuotojas mano, kad šios jam garantuotos teisės yra pažeistos, jis turi teisę dėl to kreiptis į tarptautinį arbitražą (pvz., ICSID) su prašymu apginti jo teises, tame tarpe prašyti priteisti jo patirtą žalą.

Verslo taryba kreipimąsi grindžia tuo, kad siūlyme ratifikuoti susitarimą nėra įvertintos neigiamos pasekmės verslui – tiek Lietuvos investuotojams, investuojantiems kitose ES narėse, tiek užsienio investuotojams iš kitų ES šalių, investuojantiems Lietuvoje. Ratifikavus Susitarimą užsienio investuotojai nebegalėtų pasiremti nei tokių sutarčių suteikiama investicijų apsauga nuo neteisėto nusavinimo, diskriminacijos ir pan., nei joje numatyta galimybe kreiptis į tarptautinį arbitražą.

Europos Komisija, nors ir yra viešai pareiškusi apie ketinimus įkurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą, iki šiol nėra sukūrusi jokio kito alternatyvaus ginčų tarp valstybių ir užsienio investuotojų sprendimo. Tai reiškia, kad ratifikavus susitarimą nukentėję investuotojai turėtų kreiptis į tos pačios valstybės, kurios veiksmai būtų skundžiami, teismus.

„Lietuvos verslo bendruomenei siūlymas ratifikuoti susitarimą neįvertinus jo pasekmių kelia didelį nerimą, – teigia asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. – Susitarimo ratifikavimas turės tiesioginę neigiamą įtaką verslo subjektų teisėms ir interesams. Matyt, nesunku atsiminti Lietuvos įmones, skaudžiai nukentėjusias užsienyje. Iš kitos pusės, užsienio investuotojai, svariai prisidedantys prie Lietuvos ekonomikos augimo, greičiausiai atsargiau rinktųsi vietą investicijai ir susitarimą ratifikavusiose šalyse nebesijaustų saugiai. Tuo labiau kad gali rinktis susitarimo visai nepasirašiusias šalis“.

Lietuvos verslo abejones patvirtina ir akivaizdūs kitų šalių pavyzdžiai: „Austrija, Suomija ir Švedija Susitarimo apskritai nėra pasirašiusios. Liuksemburgas bei Portugalija, nors ir pasirašė Susitarimą, tačiau kol kas jo neratifikavo ir pareiškė deklaracijas ragindama Europos Komisiją pradėti diskusijas ir derinti su ES valstybėmis narėmis alternatyvaus investicinių ginčų sprendimo mechanizmo įkūrimo projektą. Todėl akivaizdu, kad klausimas yra itin sudėtingas ir kompleksinis.

Būtent todėl Verslo taryba skatina Lietuvos Respubliką susilaikyti nuo Susitarimo ratifikavimo (pareiškiant atitinkamą deklaraciją) ne tik kol nebus įvertintos neigiamos tokio ratifikavimo pasekmės, bet ir kol nebus sukurtas efektyvus investuotojų teisių ir interesų gynimo mechanizmas ES viduje. Tuo pačiu siūloma tolimesnius veiksmus derinti su tomis valstybėmis, kurios susilaiko nuo ratifikavimo ir reikalauja Europos Komisiją imtis veiksmų nedelsiant užtikrinti efektyvaus investuotojų teisių gynimo mechanizmą“.

Verslo taryba taip pat siekia galimybės aktyviai dalyvauti tolesniame teisėkūros procese.