Gruodžio 9-ąją, Tarptautinę antikorupcijos dieną skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ ir asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė naują „Mėslitos“ direktoriaus Sauliaus Poškos interviu. Šis personažas vaizdo įraše pasisakė apie korupciją, kontrabandines prekes ir tai, kad lietuviai – knygnešių tauta. Ką nors gabenti per sieną jiems tiesiog įaugę į kraują! Pasirodo, tai reali frazė, kurią „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė yra girdėjusi dalyvaudama renginyje vienoje pasienio savivaldybėje. Tarptautinės antikorupcijos dienos proga su verslininkais surengta diskusija – ar korupcija iš tiesų yra ekonomikos variklis? Ar partnerių Kalėdinės dovanos – tai kyšis? Kaip visiems kartu pasiekti, kad senovinė praktika valstybines paslaugas gauti tik papildomai susimokėjus, būtų išgyvendinta?

Kyšių mastas mažėja

 „Mėslitos“ direktorius komiškame vaizdo įraše pareiškė, kad jis tiesiog susimoka už paslaugą: pasienio darbuotojui, gydytojui, mokytojui. Kadangi valstybė jiems negali sumokėti padoraus atlyginimo, tuomet sumoka jis, kaip „padorus verslininkas“.

Tačiau renginyje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos koordinavimo ir stebėsenos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Berenta dalinasi džiugia statistika, jog mąstančių taip, kaip personažas Saulius Poška, mažėja.

„Pagal tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenis, prieš 5-erius metus 24 procentai žmonių Lietuvoje teigė, kad jiems yra tekę duoti kyšį per pastaruosius 12 mėnesių.  Šiais metais šis skaičius yra sumažėjęs iki 10 procentų“, – sakė Juozas Berenta.

Jo teigimu, skaidrių verslų atstovai, sąmoningi žmonės vadovaujasi etikos kodeksais, moka mokesčius ir nei siūlo, nei prašo kyšio.

 „Iš tiesų tai viskas paprasta – kuo daugiau skaidraus ir sąžiningo verslo, tuo geriau visiems – tada nereikės gal dėstytojams streikuoti? Didžiuojuos, kad mūsų šeimos restoranas „Jurgis ir drakonas“ yra nestandartinis maitinimo sektoriuje savo skaidrumu, bet mes nuo pat pradžių tikim, galima dirbti ir augti kitaip – sąžiningumu grįstomis vertybėmis.“- sakė Odeta Bložienė, UAB „Burokėlis ir krapas“ direktorė.

„Kalbėjome tiek su savivaldybių įmonėmis, tiek su privačiais stambiais verslais. Pastebėjome, kad tarptautinės įmonės daugiau dėmesio skiria etikos standartams, – sakė J. Berenta. – Taip pat,  specialistas atskleidė, jog būna ir tokių atvejų, kai į institucijas tiesiog atnešami ir paliekami vokeliai su pinigais, o darbuotojai nežino, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis. Todėl STT nuolat ragina asmenis netoleruoti korupcijos ir pranešti apie jiems žinomus korupcijos atvejus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra paruošusi ir išleidusi Antikorupcijos vadovą verslui, be to, kitais metais Seimas ketina priimti naują Korupcijos prevencijos įstatymą, kuriame bus naujovių.

Kalėdinės įmonių dovanos – kada jos virsta kyšiu?

Beje, Kalėdos yra būtent toks metas, kai gali kilti noras tuos, nuo kurių sprendimų priklauso tavo verslo sėkmė, įteikti dovanomą. Ar leisti tokiam norui realizuotis? Kada dovanos tampa kyšiu?

Diskusijoje dalyvavusi IDMS renginių organizavimo įmonės atstovė Agota Šuškaitė neslėpė, kad yra atvejų, kai organizatoriai, dovanodami klientams prabangias dovanas, bando įgauti arba įgauna didesnį atsakingų asmenų palankumą. O tai renginių organizatorės nuomone iškreipia sveikos konkurencijos galimybes bei sukuria ganėtinai nepatogią situaciją, kadangi šventinių laikotarpiu atvykti pas klientą tuščiomis vis dar atrodo nemandagu.

STT vyriausias specialistas J. Berenta teigė sulaukiantis klausimų, ar juodo šokolado plytelė – tai kyšis?

„O jei – trys plytelės? O jei – dėžė šokolado? Žiūrime į formą, bet ne į turinį. Įsivaizduokite, kad jums ant stalo padėtų du eurus, o ne šokoladą. Klausimas, ar tai yra šokoladas, duodamas už kažkokią paslaugą, sprendimą, ar tiesiog vaišingumas? Jei asmuo daro kažką neteisėto, tai nesvarbu, už šokoladą ar už 5000 eurų – tai bus kyšis.“, – sako J. Berenta.

Deimantė Žemgulytė, dirbanti „Transparency International“ pasidalino jos organizacijoje taikomu „raudono veido testu“, kuriuo įsivertinama: ar galėsi rytoj vienam ar keliems kolegoms garsiai papasakoti, kad priėmei dovaną, ar leidai kažkam sumokėti už tavo pietus. Ar nebus gėda?

Korupciją išnaikintų daugiau skambučių atsakingoms institucijoms

Įmonės „Manpower“ atstovė Lietuvoje Živilė Švežauskienė dalinosi, jog jos vadovaujama įmonė turi etikos kodeksą, kuriam užtvirtinti vyksta nuolatiniai mokymai naujiems ir esamiems darbuotojams.

„Mes savo kompanijoje apie tai labai atvirai kalbame, turimemokomają vaizdo medžiagą, kaip atpažinti kylančias grėsmes. Manau, kad jei norime žengti žingsnelį link Skandinavijos, turime nustumti į šalį baimę, tiesiog skambinti atsakingoms institucijoms ir informuoti“, – sakė Ž. Švežauskienė.

Tokia pat praktika yra taikoma ir įmonėje Sophela („Hewlett-Packard“), vadovaujamoje Ingos Vyšniauskienės: su įmonės verslo etikos kodeksu čia supažindinamas kiekvienas darbuotojas.

„Manau, kad būti skaidriu tampa jau ne tik mada, bet ir būtinybė. Kas veda verslą link skaidrumo? Yra keletas varomųjų jėgų – vertybiškai teisingi vadovai, darbuotojų spaudimas elgtis skaidriai, kad nebūtų gėda dirbti pas neskaidrų darbdavį, reikalaujanti visuomenė, kuriai tampa ne tas pats pas ką pirkti prekę ar paslaugą ir, žinoma, konkurentai, konkurencinis pranašumas bei suvokimas, kad tvarus verslas gali būti tik skaidrus verslas“- reziumavo R. Skyrienė.