Nauja gamybos linija ar energetikos projektas dažnai prasideda nuo akcininko paskolos. Tačiau Lietuvoje net rinkos sąlygomis suteikto finansavimo palūkanos gali būti nepripažįstamos sąnaudomis skaičiuojant pelno mokestį. Asociacija „Investors’ Forum“ ragina panaikinti nuo 2003 metų galiojančią taisyklę, kuri pabrangina investicijas ir didina neapibrėžtumą verslui.

Finansų ministerijai pateiktame pasiūlyme asociacija kviečia atsisakyti vadinamosios plonosios kapitalizacijos taisyklės. Kai taisyklės apimamas skolintas kapitalas viršija nustatytą santykį su įmonės fiksuotu kapitalu – keturi su vienu, viršijančiai daliai tenkančios palūkanos neatskaitomos skaičiuojant pelno mokestį, nebent pagrindžiama numatyta išimtis. Dėl to didėja finansavimo mokestinė našta.

Taisyklė numato išimtį, jei įmonė įrodo, kad tokią pačią paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis būtų gavusi iš nepriklausomo skolintojo. Asociacijos vertinimu, tai padaryti sudėtinga. Finansuotojai kiekvieną projektą vertina individualiai, o bankų pasiūlymuose paprastai numatomi papildomi mokesčiai, dividendų mokėjimo apribojimai ar turto įkeitimas – grupės vidaus paskolose tokių sąlygų dažniausiai nėra. Todėl net rinkos palūkanų normą pagrindžianti analizė savaime neįrodo galimybės gauti identišką paskolą.

Asociacijos turimais duomenimis, keliuose mokestiniuose tyrimuose mokesčių administratorius pasiūlė reikšmingos palūkanų dalies neatskaityti, nors finansavimą suteikė Lietuvos patronuojanti bendrovė, palūkanos buvo apmokestintos Lietuvoje, o jų atitiktį rinkai patvirtino kelios analizės.

Nuo 2019 m. Lietuvoje taikomas ir kitas palūkanų atskaitymo ribojimo mechanizmas, įvestas įgyvendinant ES kovos su mokesčių vengimu direktyvą. Greta jo veikia sandorių kainodaros ir dirbtinių schemų kontrolės taisyklės. Panaikinus 4:1 ribojimą, šios priemonės liktų galioti. ES direktyva neįpareigoja išlaikyti skolos ir nuosavo kapitalo santykiu grįstų taisyklių. Prancūzija, Nyderlandai ir Lenkija jų atsisakė įgyvendindamos direktyvą, o Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija ir Suomija – dar anksčiau.

„Šiandien tos pačios paskolos sąnaudos gali būti tikrinamos net pagal tris taisykles. Įmonė gali skolintis realiam investiciniam projektui ir mokėti rinkos palūkanas, tačiau dalies jų vis tiek negali atskaityti. Kai paskolą suteikia kita įmonių grupės įmonė, skolintojas palūkanas apmokestina, o skolininkas jų atskaityti negali – mokesčių bazė niekur neperkeliama, tačiau finansavimas brangsta. Siūlome atsisakyti šio papildomo ribojimo ir palikti veikti ES suderintą palūkanų ribojimo mechanizmą bei kitas mokesčių vengimo kontrolės priemones“, – sako „Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas, „PwC Lietuva“ vadovaujantysis partneris Nerijus Nedzinskas.

„Investors’ Forum“ vienija Lietuvos ir užsienio investuotojus, siekiančius kurti palankiausią investicinę aplinką Lietuvoje, grįstą pasitikėjimu verslu ir valdžia, efektyviu viešuoju sektoriumi bei stipria talentų sistema. Tai – pamatas saugiai ir klestinčiai Lietuvai.