Rugsėjo 7-8 dienomis Vilniuje vyko ekonomikos konferencija „Vilnius 700: Creating a Better Future in a Turbulent World“. Lietuvos sostinėje susirinkę versloir visuomenės lyderiai iš Lietuvos ir užsienio šalių aptarė aktualiausius pasaulio iššūkius, artimiausios ateities prioritetus, Lietuvos ir Vilniaus indėlį į tarptautinius ekonomikos ir politikos procesus.

Iššūkių kupina aplinka

Svarbiausias iššūkius, su kuriuo šiuo metu susiduria Europa, yra karas Ukrainoje. Karui ir jo padariniams aptarti konferencijoje skirtas ypatingas dėmesys. Čia dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas akcentavo Ukrainos svarbą tarptautiniam saugumui. Svečias pabrėžė, kad Ukrainos narystė ES ir kitose euroatlantinėse organizacijose yra būtina norint užtikrinti tarptautinį saugumą ir stabilumą.

Konferencijoje pranešimą skaitęs prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į įvairius Lietuvai, Ukrainai ir Europai kylančius klausimus. Apibendrindamas sudėtingą išorinę šalies situaciją, šalies vadovas paragino visus išlikti budriais ir iniciatyviais.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė patikino Ukrainos kolegą, kad Lietuva palaikys Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis – tiek tiesiogine parama, tiek palaikymu tarptautinėse organizacijose.

Iššūkių buvo ir bus

Didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė profesoriaus Avišajaus Bravermano vedama diskusija „Prime Ministers in Times of Crisis“. Ja siekta atskleisti valstybes užklumpančius iššūkius vyriausybių vadovų akimis.

Diskusijoje dalyvavę ministrai pirmininkai sutiko, kad didesnės ar mažesnės krizės neišvengiamos. Pasak buvusio Lietuvos premjero Aleksandro Abišalos, būtina suprasti, kad „tai“ gali nutikti, ir tuomet į netikėtus iššūkius reikės reaguoti greitai. „Turint aiškius tikslus, krizes valdyti nėra sudėtinga. Irtai taikytina ne tik politikams, bet ir visuomenei“, – kalbėjo A. Abišala

„Krizių valdymas – tai sudėtingas procesas. Jometu būtina įvertinti įvairių interesų grupių poreikius, kurie dažnu atveju neatitinka realybės. Visi žino, kaip suvaldyti krizę. Bet niekas nežino, kaip laimėti rinkimus po to“, – diskusijoje kalbėjo Europos Parlamento narys, Penkioliktojo Lietuvos ministrų kabineto vadovas Andrius Kubilius.

Ministrai pirmininkai sutiko, kad iššūkiai ir krizės neretai atveria ir naujų galimybių. Pavyzdžiui,  laimėjusi karą Ukraina turės unikalią galimybę atkurti gerokai efektyvesnę infrastruktūrą. Išorės ir vidaus iššūkiai taip pat atveria įvairių perspektyvų ir Lietuvoje.

Iššūkiai demokratijai

Konferencijoje dalyvavęs vyriausiasis dienraščio „Financial Times“ ekonomikos apžvalgininkas Martinas Wolfas teigė, kad vakarietiška sistema, paremta demokratijos ir rinkos ekonomikos sąjunga, žlunga. Pasak eksperto, chaotiškai suvaldyta 2008 metų finansinė krizė sumenkino visuomenės pasitikėjimą politikais, tai paskatino populistinių idėjų palaikymą, o tai savo ruoštu dar labiau menkina politinių sprendimų kokybę.

Ekonomikos apžvalgininkas iškėlė  hipotezę, kad šis procesas atveria duris giliai antidemokratinėms jėgoms.

Martino Wolfo mintis konferencijoje papildė Oksfordo universiteto profesorius  Kolinas Majeriis (Colin Mayer). Jis priminė, kad verslas turėtų siekti kurti pelningus žmonių ir planetos problemų sprendimus, o ne pelnytis iš problemų kūrimo. Profesorius nurodė, kad vyriausybės negali reguliuoti kiekvieno produkto ar veiksmo, kurį atlieka įmonės. Todėl, norint užtikrinti tvarią ateitį, verslas privalo imtis tvarumo lyderystės.

Kuriame tvarią ir atsparią ekonominę sistemą

Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis savo kalboje aptarė Europos Sąjungai kylančius iššūkius. Nors Europa šiuo metu turi spręsti itin sudėtingus geopolitinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos klausimus, V. Dombrovkis į ateitį linkęs žvelgti šviesiai ir pažymėjo, kad „yra pagrindo atsargiam optimizmui“. Tikimasi, kad ekonomika išliks stabili, o infliacija mažės. Buvęs Latvijos ministras pirmininkas pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti Baltijos šalių vienybę.

Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Angela Paolini Ellard ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Fabrizia Lapecorella papildė Vilniaus konferencijoje aptartus klausimus. Nors geopolitinis ir ekonominis stabilumas yra labai svarbus, tvarumas ir ESG yra opesni ilgalaikėje perspektyvoje.

Buvęs vienos didžiausių pasaulio žaliavų prekybos ir kasybos įmonės „Glencore“ generalinis direktorius Ivanas Glasenbergas ir Gamtinių išteklių valdymo instituto įkūrėjas ir garbės prezidentas Danielis Kaufmanas atkreipė Vilniaus konferencijos svečių dėmesį į sudėtingas gamtos išteklių perspektyvas.

Pasak D. Kaufmano, nuo gamtos išteklių eksporto priklausančioje ekonomikoje paplitusi korupcija.

Glasenbergas į tvarumą pažvelgė dar kitu kampu. Elektromobilių, elektros infrastruktūros ir kitų pereinamojo laikotarpio energetikos sričių augimas gali sukelti didelės įtampos įvairių žaliavų rinkose. Vario, ličio, nikelio ir kitų retųjų žemių metalų paklausa ir toliau smarkiai didės. I. Glasenbergas ragina atsižvelgti į Kinijos ir kitų šalių keliamą riziką dominuojant kuriant ateities technologijas, gamyboje ir ateities technologijoms kurti būtinų žaliavų tiekime.

Maisto saugumas – kertinis ateities ekonominės sistemos aspektas

Daug dėmesio konferencijoje skirta ir apsirūpinimui maistu bei žemės ūkiui. Pranešimą skaitęs Vageningeno universiteto Žemės ūkio ekonomikos ir kaimo politikos grupės vadovas prof. dr. Justusas Wesseleris siūlo naudoti daugiau modernių ekologinių kultūrų rūšių ir tuo pat metu pasiekti didesnį derlingumą. Savo ruožtu, Danas Tvarijonavičius, Roquette Freres S.A. pasaulinio tyrimų ir plėtros padalinio „Foundation Products“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad daugumai pasaulio maisto vartotojų reikia pigių, o ne ekologiškų kultūrų.

Pasak konferencijos dalyvių, siekiant užtikrinti galimybę gauti maistingą maistą ir skatinti ekonominį, socialinį ir politinį stabilumą, inovacijos yra labai svarbios. Būtina, kad vyriausybės, organizacijos ir pavieniai asmenys pirmenybę teiktų naujų sprendimų paieškai, siektų užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gauti saugų, sveiką ir įperkamą maistą, kuris yra pagrindinė žmogaus teisė.

Raktas į transformaciją – švietimas

Švietimo tema  buvo minimas kone kiekvienoje Vilniaus konferencijos diskusijoje. Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad švietimas atveria duris į geresnes galimybes ir gyvenimo kokybę. Investicijos į jį yra labai svarbios kiekvienos šalies vystymuisi, pažangai ir klestėjimui. Švietimas svarbus ekonominiam augimui, tvarumo inovacijoms ir geopolitiniam saugumui užtikrinti.

Profesorė baronienė Alison Wolf iš Londono Karališkojo koledžo atkreipė dėmesį į tai, kad senstančiose visuomenėse, susiduriančiose su demografinėmis problemomis, išlaikyti pasaulinio lygio universitetus yra sudėtinga, o kai kuriais atvejais net neįmanoma. Lietuvoje ši demografinė realybė itin aktuali.

Vilniaus universiteto Partnerystės prorektorius Dr. Artūras Vasiliauskas pastebėjo, kad Lietuvos universitetai sprendžia dilemą, ar užtikrinti prieinamumą, ar aukščiausią kokybę.

Dovana pasauliui

„Tarptautiniai lyderiai, žinomi verslininkai, vertingos įžvalgos ir nauji sprendimai – ši konferencija yra puiki Vilniaus gimtadienio dovana pasauliui“, – apibendrindamas teigė Rolandas Valiūnas, asciacijos „Investors‘ Forum“  valdybos pirmininkas ir konferencijos komiteto vadovas.