Socialinė atsakomybė skamba kaip veikla, aktuali tik didelėms įmonėms ir korporacijoms, tačiau ji didelę naudą gali atnešti ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ). Ir nors lieka daug iššūkių skatinant šias įmones taikyti socialinės atsakomybės principus savo veikloje, gerieji pavyzdžiai įkvepia ir užkrečia.

Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Kauno regiono verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalinosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“, „Baltijos Aplinkos Forumo“ bei „Baltosios bangos“ ekspertai.

Ne papildoma veikla, o verslo dalis

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.

„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO2 dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.

Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio

Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.

Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.

„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Įmonių atsakomybė yra nuolatinis procesas

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė renginyje akcentavo, kad įmonių atsakomybės didinimas yra nuolatinis procesas. Į jį įsitraukusios bendrovės gerina savo valdymą, o ilgainiui mažina arba neutralizuoja poveikį aplinkai, prisideda prie visuomenės gerovės.

Tačiau vien skirti dėmesį aplinkos apsaugai dažnai nepakanka. Pasitaiko, kad įmonės didelį dėmesį skiria aplinkai, imasi spręsti socialines problemas, bet nėra dėl to netampa nė kiek skaidresnės ar labiau atsakingos. „Įmonės atsakomybė prasideda nuo labai paprastų dalykų: mokesčių mokėjimo, įstatymų laikymosi, sąžiningos ir skaidrios veiklos. Būtent skaidri įmonės veikla turi būti tvaraus, ilgalaikę vertę akcininkams ir visuomenei kuriančio verslo pagrindas“ – teigia I. Lapeikienė.

Gyventojų apklausos rodo, kad mūsų visuomenė didžiausią reikšmę skiria įmonių kuriamam santykiui su savo darbuotojais bei mokesčių mokėjimui. Lietuvoje šešėlinė ekonomika vis dar gana paplitęs reiškinys, (yra nerimą keliančių ženklų, kad pandemija situaciją dar pablogino), dar ne visos įmonės patenka į bazinį – higieninį atsakomybės lygį. Todėl I. Lapeikienė skatina įmones apie savo veiklos principus aiškiai komunikuoti savo darbuotojams ir vartotojams: „Atitinkamas įmonių prekių ir paslaugų ženklinimas – puiki priemonė tam siekti. „Baltoji banga“ – pirmasis jau beveik 15 metų naudojamas ir visuomenėje atpažįstamas skaidraus verslo ženklas Lietuvoje“, – teigia iniciatyvos vadovė.