Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių pasitikėjimas šalies ekonomikos perspektyvomis toliau kyla aukštyn. Metų pradžioje atsigavęs po pastarųjų trijų metų žemumos, antrąjį ketvirtį Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) augo. Tyrimą atlikusios stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovai pastebi, kad augančiam verslo optimizmui įtakos turėjo po rinkimų atslūgusi įtampa politikoje. Iki šiol labiausiai pasigesdavę politinio stabilumo, investuotojai šią sritį antrąjį ketvirtį vertino gerokai mažiau kritiškai.

Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo šešioliktojo LIPI tyrimo duomenimis, užsienio kapitalo įmonių atstovų pasitikėjimas šalies ūkio perspektyvomis siekė 1,176 balo iš 2 galimų.

Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, dešimtadaliu sumažėjo respondentų, kurie nepatenkinamai vertina politinio stabilumo lygį šalyje. Manančiųjų, kad jis aukštas, padaugėjo 6 procentais. Vis dėlto, politinės aplinkos stabilumas lieka vienu prasčiausiai vertinamų investicinės aplinkos veiksnių. Daugelį apklaustų užsienio kapitalo įmonių vadovų ir atstovų toliau neramina augantis atotrūkis tarp darbo jėgos kaštų ir našumo: 25 proc. respondentų mano, kad padėtis šioje srityje artimiausiu metu blogės. Tačiau ir šis rodiklis pagerėjo, lyginant su pirmojo ketvirčio tyrimu, kai atotrūkį tarp darbo jėgos našumo ir kaštų augsiant prognozavo 34 proc. investuotojų.

„Antrojo šių metų ketvirčio tyrimo rezultatai nuteikia įkvepiančiai: rinkimų bangai nuvilnijus, investuotojai į šalies ūkio perspektyvas žvelgia gerokai šviesiau. Vis dėlto, rinkimų sezono padariniai dar tebėra juntami ir deryboms dėl valdančiosios koalicijos vykstant įtampa politikoje neatslūgsta. O tai neleidžia tikėtis politinių jėgų sutelktumo sprendžiant sistemines šalies problemas, į kurias čia veikiantis verslas nuolat atkreipia dėmesį“, − komentuoja Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Jis pažymi, kad tokias sritis kaip švietimas, migracija ir viešojo sektoriaus efektyvumas investuotojai jau ilgą laiką pripažįsta labiausiai reikalaujančiomis valstybės institucijų dėmesio. Švietimą, kaip labiausiai akcentuotiną problemą, nurodo net 69 procentai apklaustų įmonių vadovų, antroje vietoje įvardindami poreiki didinti viešojo sektoriaus efektyvumą (60 proc.), taip pat pažymėdami talentų migracijos svarbą. Kad migracija reikalauja ypatingo dėmesio, nurodo 52 procentai apklaustųjų.

Vertindami savo pačių įmonių artimiausias perspektyvas, investuotojai ir toliau buvo itin ambicingi. Net 78 procentai jų planuoja didinti atlyginimus savo darbuotojams, o pusė apklaustųjų numato ir naujų darbuotojų įdarbinimo galimybes.

„Užsienio kapitalo įmonės iš esmės palankiai vertina Lietuvos perspektyvas, nors valstybės ryžto ir nuoseklumo gerinti investicinę aplinką vis dar gerokai pasigendama. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į migracijos politiką, kurios trūkumus investuotojai akcentuoja nuolat, ir šis tyrimas akivaizdžiai liudija, kad šioje srityje yra skubiai spręstinų iššūkių“, − teigia Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Apklaustose įmonėse vidutiniškai dirba apie 5,4 proc. užsieniečių, ir apklausoje dalyvavusių investuotojų šį ketvirtį buvo paprašyta išsamiau įvertinti pagrindinius migracijos politikos aspektus. Vienu didžiausių iššūkių respondentai nurodė migracijos procedūrų terminus: kad jie per ilgi, mano kone pusė apklaustųjų. Vertindami teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie procedūras aiškumą bei prieinamumą dauguma investuotojų liko neutralūs. Tačiau palankiai apie šias sritis atsiliepiančių respondentų vis vien buvo gerokai mažiau, nei jas vertinančių neigiamai. Net 78 proc. investuotojų teigia, kad greitesnės ir lankstesnės migracijos procedūros paskatintų juos įdarbinti daugiau kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio.

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai šį ketvirtį vertino ir valstybės institucijų veiklą. Palankiausiai investuotojai atsiliepė apie Užsienio reikalų ministeriją, kurią teigiamai įvertino 76 proc. apklaustųjų. Tačiau palyginti su praėjusiais metais, šios ministerijos populiarumas sumenko 12 proc. Prasčiausiai vertinamas Seimas bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Paklausti apie Lietuvos atstovavimą Europos Parlamente, 65 proc. apklaustųjų liko neutralūs. Ketvirtadalis (26 proc.) jį vertino neigiamai ir tik 9 proc. – palankiai.

Svarbiausiais Europos Sąjungos sprendimais investuotojai laiko pasikeitusį duomenų apsaugos reglamentą bei mobilumo paketo svarstymą Europos Parlamente. Šias dvi sritis itin reikšmingomis verslo aplinkai bei investuotojams Lietuvoje įvardijo daugiau nei pusė apklaustųjų.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Šešioliktasis LIPI tyrimas atliktas 2019 m. gegužę, jo metu apklausta 59 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Išsamiau su LIPI 2019 m. I ketvirčio tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.

 

Daugiau informacijos:

Monika Gabalytė

Asociacijos „Investors‘ Forum“ analitikė

El. p.: [email protected]

Mob. tel. +37060403516